Birštono

 

Julija Barutienė LPS “Bočiai” Birštono bendrija, pirmininkė
Adresas: Kęstučio g. 10, LT-59210, Birštonas
Įmonės kodas: 152838949
Tel. Nr. +370 686 71 618, el. paštas: julijabirute@gmail.com

DU DEŠIMTMEČIUS KELIAUJAME KARTU SU DAINA

Spalio 1-oji, Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena, Lietuvos pensininkų sąjungos Birštono „Bočių“ bendrijos nariams tapo dviguba švente. Susirinkę į jaukią „Rasos sodybą“, jie kartu paminėjo ir senjorų choro „Sidabrinė gija“ 20 – ties metų veiklos jubiliejų, padėkojo vienas kitam už bendrystę, pasveikino bendrijai ir chorui labiausiai nusipelniusius narius. „Šią šventę subrandino draugystė, meilė dainai ir noras išlikti prasmingame gyvenimo kelyje, būti drauge ir kai skauda ar liūdna, palaikyti žmogaus ryšį su žmogumi,“ – pradėdama šventę, kalbėjo Birštono „Bočių“ bendrijos pirmininkė Julija Barutienė.

Trumpai apžvelgdama choro istoriją, prisiminimais ji visus sugrąžino atgal į 2000-uosius, kuomet balsingi ir aktyvūs senjorai nusprendė susiburti bendrai dainai. Vienas iš choro įkūrimo iniciatorių buvo tuometis bendrijos pirmininkas a.a. Juozas Jaruševičius, kuris kartu su ilgamete valdybos nare Brone Raudonikiene vadovauti chorui prikalbino chorvedę, buvusią muzikos mokytoją Audronę Pračkauskaitę. Jos suburtas choras „Sidabrinė gija“ per vienuolika metų koncertavo ne tik Birštone, bet ir kituose šalies miestuose, reprezentavo kurortą didžiosiose Vilniaus scenose – „Siemens“ arenoje, Kongresų rūmuose.


Nuo 2011 metų vadovavimą chorui perėmė muzikos mokytoja metodininkė Toliama Ragienė, padėjusi paruošti naujas koncertines programas. Choristai jas pristatė Pagyvenusių žmonių dienos minėjimuose, valstybinėse šventėse, tarptautiniuose festivaliuose.

Julija Barutienė pasidžiaugė, kad prieš du dešimtmečius subrandinta mintis davė vaisius, choristai kartu išgyveno daugybę įsimintinų akimirkų, daina juos džiugino ir guodė, stiprino bendrystę, suteikė progų susipažinti su naujais bičiuliais visoje Lietuvoje.
J. Barutienės teigimu, choristai tapo bendrijos branduoliu, aktyviai prisidėjusiu prie išvykų, vakaronių, koncertų, valstybinių ir kitų švenčių organizavimo. „Bočiai“ tebevykdo bendradarbiavimo su kitų miestų senjorais projektus, nutiesdami jiems draugystės „tiltus“ į kurortą, kviesdami pažinti žaliąjį miestą.


Choro jubiliejus tapo proga prisiminti tuos žmones, kurie buvo prie choro ištakų, kolektyvui atidavė daugelį metų. Kai kurių choristų jau nebėra tarp gyvųjų, juos susirinkusieji pagerbė tylos minute.

Su gražia veiklos sukaktimi pasveikinti choristų atvyko Birštono merė Nijolė Dirginčienė ir Administracijos direktoriaus pavaduotojas Valentinas Vincas Revuckas. „Ačiū, kad renkatės ir tarpusavyje bendraujate, kad garsinate Birštono vardą. Ne tik dėl gražios vietovės, bet ir dėl jūsų svetingumo kitų miestų gyventojai atvyksta į Birštoną. Dėkoju už tai, kad didžiuojatės savo miestu ir jį reprezentuojate,“ – sakė merė. Birštono savivaldybės atstovai įteikė padėkas ir dovanėles aktyviausiems „Bočių“ ir choro „Sidabrinė gija“ nariams. Išskirtinai pagerbti: bendrijos pirmininkė Julija Barutienė – už ilgametę kūrybišką kultūrinę ir visuomeninę veiklą, bendruomenės telkimą, tradicijų puoselėjimą, žmogiškąją šilumą; Toliama Ragienė – už paaukotą laisvalaikį „bočiams“, kūrybiškumą ir Birštono vardo garsinimą; Aldona Milda Valatkienė – už ilgametę visuomeninę veiklą bendrijoje ir chore; Bronė Raudonikienė – už iniciatyvą suburiant „Bočių“ chorą; Onutė Kurapkienė – už per visą gyvenimą, nepaisant sunkiausių gyvenimo aplinkybių, išlaikytą meilę dainai. Vytautas Lišauskas pasveikintas jubiliejinio gimtadienio proga.


„Bočių“ švenčių nepraleidžiantis Seimo narys, žemės ūkio ministras Andrius Palionis, siekdamas „balanso“ aktyvių visuomenininkų Baručių šeimoje, išreiškė padėką ištikimam žmonos Julijos pagalbininkui Leonui Baručiui. Jis padėkojo ir neprilygstamo balso savininkei, šių metų sukaktuvininkei Onutei Gratulevičienei bei choro vadovei Toliamai Ragienei. „Bočių“ bendrijos valdybos padėkos įteiktos aktyvioms choristėms ir pagalbininkėms: Juditai Vyšniauskienei, Genovaitei Valatkienei, Antaninai Stanienei, choro seniūnei Linai Danilovienei. Choristai jautriai priėmė žinią, jog nuo šio rudens choro vadovė Toliama Ragienė apsisprendė padaryti pertrauką ir pailsėti nuo darbų. Jaudinosi ir pati Toliama, savo kolektyvo nariams dėkodama už gražią bendrystę, vengdama „sudie“ ir tardama „iki pasimatymo“…


Toliamai Ragienei paėmus akordeoną į rankas, kaip niekad sutartinai, iš visos širdies, iki pat sutemų „Rasos sodyboje“ skambėjo pačios gražiausios „Sidabrinės gijos“ repertuaro dainos, į kurias „bočiai“ sudėjo ir jaunystės prisiminimus, ir meilę savo gimtinei, ir ateities lūkesčius…


Dalė Lazauskienė , 2020 m. spalio mėn.

Dalės Lazauskienės nuotraukose nepamištamos akimirkos iš renginio:

Nuotraukoje: Žemės ūkio ministras Andrius Palionis sveikina Leoną Barutį.

DIENA, ĮPRASMINTA GERAIS DARBAIS

Julija Barutienė Birštono „Bočių“ bendrijos pirmininkė

Spalio 22-oji, saulės spinduliais prisodrinta, pietų vėjo nugairinta įpusėjusio rudens diena, Birštono bočių buvo pasirinkta ne turistinei išvykai ir mūsų krašto pažinimui, bet geriems darbams atlikti. Kasmet nuo 2006-ųjų pavasarį ir rudenį pažintais keleliais ir takais riedame mūsų šefuojamų Gudakalnio ir Panemunio kapinaičių link. Jas tvarkydami širdyse juntame gerumą, kad esame čia, galvojame apie tuos, kurių galbūt jau niekas neprisimena.

Penkiais automobiliais skinamės nelengvą kelią pro žaliuojančius žiemkenčius. Tik du automobiliai, vairuojami Algio Vyšniausko ir devyniasdešimtmečio Vytauto Lišausko, išdrįsta nusileisti į Paverknį ir privažiuoti arčiau Gudakalnio kalvos, kur ilsisi daugelio kartų žmonės. Kiti trys automobiliai, vairuojami Vytauto Gudelevičiaus, Leono Lynykos ir Julijos Barutienės, pasirenka lengvesnį, bet ilgesnį kelią ir tikslą pasiekia leisdamiesi įkalnėn ir vėl kopdami prie Gudakalnio kalvos. Vienas kitą paskatiname neskubėti, juk laiko turime, prieš akis dar visa diena. Tikslą pasiekiame visi kartu.

Sausi lapai įsipainioję į daugiametes žoles, kad ir sunkiai, bet sugrėbiami, žolės nupešamos nuo išlikusių kapų kauburėlių, sutvarkomos ir atskiros už užveriamų vartelių esančios kapavietės. Kai kurie kapai dar turi artimųjų, tai išduoda Vėlinių žvakės, pasenę plastmasiniai žiedai. Surinkę į maišus senienas, pajuntame ramybę.

Gėrimės nepaprastai gražiu vaizdu. Čia – Verknės ir Nemuno santaka, kitoje pusėje taip vadinamas Ožkų pečius. Iki šios vietos plaukia laivai iš Birštono ir kužda mintis, kad niekur mūsų tėviškėje nerasi tokios gražios vietos kaip ši, kur vandenis sumaišė Verknė ir Nemunėlis. Uždegame žvakeles ir, Onutės Kurapkienės vedami, sukalbame maldas. Suprantame, kad tik žvakių šviesa ir malda – didžiausia dovana išėjusiems ANAPILIN.

Kelelis toliau veda pro Nemajūnus į Panemunio kaimą, kur pušų gojynėlyje pasitinka 2011 metais mūsų bendrijos iniciatyva ir lėšomis pastatytas paminklinis akmuo su įrašu „XVIII amžiaus PANEMUNIO kapinės. Įamžino Birštono „Bočių“ bendrija 2011 m.“. Prie paminklo glaudžiasi kažkada kažkieno uždegtos žvakės, kurios byloja, kad dar yra žmonių, menančių apie šių kapinaičių praeitį. Šių žemių šeimininkė a.a.

Onutė Žukauskienė (mirusi 2019 m.) pasakojusi, kad jos pačios protėviai čia nesiilsi, bet jos tėvai kalbėję, jog tai labai sena kapavietė, sauganti šio kaimo žmonių praeitį.

Nurinkome išdegusias žvakides ir šakomis bei smulkiais žabais nusėtą kalnelį, nuo vėtros nuversto sausuolio nugenėjome šakas ir palikome tįsoti iki pavasario talkos, kai turėsime pjūklą ir galėsime jį susmulkinti ir nugabenti į pašalį. Uždegtų žvakelių šviesoje sukalbėjome maldą už čia besiilsinčius mirusiuosius.

Tolimesnis mūsų tikslas aplankyti mums artimus žmones, besiilsinčius Nemajūnų kapinėse. Jau devintus metus susikaupiame prie mūsų žemiečio, buvusio LR Seimo nario Juozo Palionio kapo. Jam š.m. gruodžio pirmą būtų sukakę 70 metų, o žuvo jis 2011m. spalio 17-ąją. Ant kapo dar dega atminimo žvakės, rudenio lapai šnabžda jo išsakytus žodžius: „Mus saugo medžiai šimtamečiai ir lūkesčių lietaus tyla. Gyvenime, tau sakom ačiū, kad meilė visada šalia“. Jo giliomis minčių brydėmis su mumis dalinasi Aldona Milda Valatkienė.

Ir vėl vedini Onutės Kurapkienės sukalbame maldas ir uždegame žvakeles už Juozą Palionį, jo tėvelius, už mūsų bendrijos narius Jadvygą Rimą Stabinskę, Antaną Seilių, Birštono istoriką-muziejininką Juozą Šleikų, veterinarijos profesorių Elijošių

Nonevičių, mūsų krašto visuomenės šviesulį, rašytoją, gydytoją, Ustronės dvaro (Jundeliškės) šeimininką Stanislovą Moravskį, vieną iš Birštono kurorto įkūrėjų dvarininką Adomą Bartoševičių ir jo palikuonis. Neliekame abejingi mūsų bendrijos narių artimiesiems, besiilsintiems šiame nuostabiame kampelyje. Tai – Marijos Novožilovos tėveliams, jos vyrui ir sesei, Aldonos Mildos Valatkienės mylimiems žmonėms: sūnui Audriui, vyrui Pranui ir motinėlei Anelei,– degame žvakeles, meldžiamės ir užuojauta bandome sumažinti netekties skausmą. Nepraeiname pro šią vasarą supiltą kauburėlį – mūsų nuoširdžios pagalbininkės caritietės Monikutės Lipnickienės vyro Juozo kapą. Visiems užtenka žvakių šviesos ir mūsų maldos.
Graži diena dar pagražėjo gerų darbų sūkuryje. Jau pietūs. Mes tikrai nusipelnėme Nemajūnų amatų centre paskanauti dzūkiškų bandų. Čia mus svetingai pasitinka šeimininkė Edita. Labai skaniai kvepia visi namai. Bandos jau iškeptos ir troškinasi karštame pečiuje. Mūsų kartos žmonės žino bandų skonį. Labai gražus ir nuoseklus pasakojimas apie bulvės kelią į Lietuvą, apie pačius gardžiausius patiekalus iš jų. Kad Edita puiki šeimininkė, įsitikinome sočiai ir skaniai prisivalgę kopūstlapiais kvepiančių bandų su skalsiu padažu ir varškės „daryciniu“, užsigerdami obuolių kompotu.

Graži, prasminga ir visuomeniška diena subūrė 22 žmones. Mūsų būryje buvo Antanina Grigaravičienė, Danutė Žitkuvienė, Aldona Milda Valatkienė, Nijolė Juozaitienė, Algis Vyšniauskas, Elena Ozamblausienė, Marytė Radzevičienė, Birutė Vaišnorienė, Eugenija Valiuvienė, Leonas Lynykas, Eugenija Lynykienė, Vida Budreckienė, Vera Žilinskienė, Aldona Gudauskienė, Vytautas Gudelevičius, Lina Danilovienė, Marija Novožilova, Janina Giknienė, Nijolė Jakimonienė, Vytautas Lišauskas, Onutė Kurapkienė. Šiems aktyvistams metai netrukdo atlikti gerus darbus, kai kurie iš jų yra pristatyti dalyvauti ir „Metų senjoro rinkimuose 2020“, varžantis dėl veikliausio, inovatyviausio metų senjoro.

Nors laikmetis labai sunkus, tačiau neatsisakėme ir projekto su lopšelio-darželio „Vyturėlis“ vaikučiais, ir spalio 29 d. senjorai ir vaikučiai, nešini pačių sukomponuotomis puokštelėmis, lankė senąsias Birštono kapines. Nelankomų kapų kauburėliai pasipuošė vaikučių rankų darbo puokštelėmis ir mūsų uždegtų žvakių

liepsnelėmis. Visi drauge nusilenkėme prie Knygnešio ir Tremtinio amžino poilsio vietų.

Kol dar galime pasibūti drauge gamtoje, džiaukimės bendryste, galvokime vieni apie kitus, puoškimės nedylančiu GERUMO rūbu.

               LAISVĖS AUKŲ  TRISDEŠIMTMETIS           

                 Lietuva mini trisdešimt metų, kai laisvės gynėjai apgynė nuo sovietų agresijos atkurtą mūsų šalies nepriklausomybę. Sausio  įvykiai prieš 30 metų palietė kiekvieną iš mūsų. Birštono „Bočiai“  praėjusią vasarą  lankėsi Vilniuje Antakalnio kapinėse ir nusilenkė LAISVĖS kovotojams, skaitė jiems skirtas eiles, uždegė žvakeles. Praėjo 30metų  mes mename žuvusius  ir stovime sargyboje už Lietuvos LAISVĘ. Metai iš metų šią  LAISVĖS dieną rinkomės, segėdami  NEUŽMIRŠTUOLĖS  žiedus,  Birštone  prie Basanavičiaus paminklo, degant atminimo laužams, skambant Lietuvos himnui, dalinamės prisiminimais. Pandemija, kuri sugriovė nusistovėjusią tvarką, kuri mus atitolino vieną nuo kito, neužgesino mūsų noro pagerbti ATMINIMĄ tų , kurie vardan LAISVĖS paaukojo savo gyvybes. Prieš 30metų tūkstančiai žmonių vyko į Sporto rūmus, pareikšti paskutinę pagarbą ten pašarvotiems Laisvės gynėjams. Eilėse tekdavo stovėti po keletą valandų, kartais eilės nutįsdavo net keletą kilometrų. Sausio 16-osios vidurdienį skambėjo visų Lietuvos miestų, miestelių ir kaimų bažnyčių varpai, buvo aukojamos Šv. Mišios už žuvusiuosius. Sausio 13-ąją žuvę Lietuvos laisvės gynėjai buvo apdovanoti (po mirties) 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius) .Mes sausio 13-tą degėme žvakeles ne būryje visi kartu. Mes ėjome su žvakėmis tarsi deglais   po du kas pusvalandis vis nauja pora  su savais prisiminimais.  Po 30 metų sausio 13d.  12 val.,  aidint Birštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčios varpams,  pirmieji Onutė  ir Valerijus Gratulevičiai prie Basanavičiaus paminklo uždegė  žvakes, skirtas Lietuvos patriarchui  Jonui Basanavičiui, kuriam šiais metais  sukaks 170metų,  Loretai Asanavičiūtei (gyv. 23m.), Virginijui Druskiui (gyv. 22m.) Onutė ir Valerijus  prisiminė išgyventą skausmą sausio 13-tąją . Jie abu buvo prie Seimo rūmų, o sausio 15 tąją su  Valstybiniu Operos ir baleto choru giedojo  Šv. Mišias Sporto rūmuose.

12val. 30min. ATMINIMO žvakes žuvusiems  Dariui Gerbutavičiui (gyv. 17m.) ir Rolandui  Jankauskui (gyv. 22m.) uždegė  tremtinė Onutė Kurapkienė ir Vytautas Lišauskas. O. Kurapkienė  prisiminė  sausio 12-tą , kai dalyvavo  prie Seimo rūmų, statant barikadas , klausėsi V. Landsbergio kalbos per  Seimo rūmų langą, kai giedojo partizanų ir tremtinių dainas : “Palinko liepa šalia kelio“, “Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“ ir kt.

 13 val. su degančiomis žvakėmis,  skirtomis Rimantui Juknevičiui(gyv. 24m.) ir Alvydui Kanapinskui (gyv. 38m.) lenkėsi  Julija ir Leonas Baručiai. Tuomet jie prieš 30metų  sausio 15-tą  su Prienų rajkoopsąjungos darbuotojais,  nešini  vainikais ir gėlėmis,  stovėjo lėtai judančioje eilėje prie Žaliojo tilto, kad patektų į buvusius sporto rūmus, kur buvo pašarvoti visi žuvusieji. Tada vykstant į Vilnių  gausų  glėbį, savo užaugintų gėlių, padovanojo Jiezno ežero  pakrantės gyventoja (pavardės neprisimenu). Ji verkė ir džiaugėsi, kad jos užaugintos gėlės pagerbs  žuvusius. Žmonės gedėjo ir raudojo visoje Lietuvoje.

13val. 30min. prie paminklo  atėjo  Eugenija ir Leonas Lynykai. Jų rankose plazdėjo liepsnelės skirtos  Algimantui Petrui Kavoliukui  (gyv. 52m.)  ir Vidui Maciulevičiui (gyv. 24m.). L. Lynykas  prisiminė, kad tas skaudžias dienas gyveno Lazdijuose , dirbo Elektros tinkluose  ir turėjo užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą, nes visus bendradarbius buvo  išleidęs prie Seimo rūmų.

14 val. Prie paminklo  J. Basanavičiui atėjo  Gražina ir Algis Vyšniauskai. Jie uždegė  žvakes  Titui Masiuliui (gyv. 28m.) ir Alvydui  Matulkai (gyv. 35m.). Algis prisiminė, kad  įvykiai  juos labai sukrėtė  ir , kad sausio 14-tą  su K. Viršučiu lankėsi prie televizijos bokšto, kur  dar stovėjo sovietinės tanketės , būriavosi kareiviai. Prieigos prie bokšto buvo užtvertos spygliuota viela.

14 val. 30min.  uždegti žvakelių  didvyriams atėjo Aldona Milda  ir Genovaitė Valatkienės. Vėjyje lengvai pleveno  ATMINIMO  liepsnos. Jos  papildė  žvakių šviesa  Apolinaro Juozo  Povilaičio (gyv. 53m. ) ir Igno Šimulionio (gyv. 17m.) atminimą. „Tai metai pažymėti ir asmeniniu skausmu“ : mena Aldona Milda Valatkienė –„ Mano asmeninės sūnaus, vyro ir motinos  netektys susiliejo su visos šalies skausmu. Laisvės troškimas buvo toks didelis , kad išsiliejau eilėraštyje „LAISVĖ“.

15 val. ATMINIMO  misiją užbaigė Antanina  ir Romualdas Grigaravičiai. Jie ATMINŲ  žvakes uždegė Vytautui Vaitkui (gyv. 47m.) ir Vytautui Koncevičiui  (gyv. 49m.) Jų prisiminimuose naktis praleista prie Kauno radijo ir televizijos  stoties minioje žmonių laukiančių naujienų iš Vilniaus, saugančių savo miesto informacijos šaltinį. Karšta kava ir arbata  gaivino ir šildė vieni kitus, bendravo tarsi giminaičiai.

Birštono „Bočiai“ tiki, kad tauta bus gyva tol, kol jos vaikai savo širdyse nešios TĖVYNĖS  meilės kibirkštį. „Vėliavą ne taip sunku iškelti, kaip sunku per kasdienybę nešti“. (Justinas Marcinkevičius)

Birštono „Bočių“ bendrijos pirmininkė  Julija Barutienė


© LIETUVOS BOČIAI. 2021. Visos teisės saugomos.