VIENIŠO ASMENS IŠMOKA NUO 2021 m. LIEPOS 1 d.
Kas gali gauti išmoką nuo 2021 m. liepos 1 d. ? Per kiek laiko reikia kreiptis į „Sodrą“ ?
Tokią teisę turi vieniši asmenys, gaunantys: šalpos senatvės pensijąšalpos neįgalumo pensiją (išskyrus neįgalius vaikus iki 18 metų) šalpos kompensaciją, jeigu ją gauna senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo ar netekęs 60 proc. ir daugiau darbingumo, socialinę pensiją gaunantys pensijos priemoką, nes jų pensija mažesnė nei 260 Eur, našliai, kurių našlių pensija šiuo metu mažesnė nei 28,63 Eur.
Papildomi kriterijai. Deklaruota asmens gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, žmogus nėra susituokęs nei Lietuvoje, nei užsienyje arba santuoka yra nutrūkusi. Kreiptis dėl vienišo asmens išmokos galima nuo liepos 1 dienos, bet ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo teisės gauti šią išmoką atsiradimo dienos. Jeigu prašymą pateiksite tarp liepos 1 d. ir spalio 31 d., išmoką gausite ne vėliau kaip iki lapkričio 30 d. Kartu gausite ir vienišo asmens išmokos nepriemoką, jeigu ji susidarė. Tuos, kurie prašymą pateiks po spalio 31 d., sprendimas dėl vienišo asmens išmokos skyrimo bus priimtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo.
Vienišo asmens išmoka mokama kiekvieną mėnesį už einamąjį kalendorinį mėnesį. Vienišo asmens išmoka pristatoma tokiu pačiu būdu, kaip pensija ar šalpos išmoka. PAVYZDŽIUI, jeigu šalpos senatvės pensija jums pristatoma į namus, tai ir vienišo asmens išmoka bus pristatyta į namus. Jei šalpos neįgalumo pensiją gaunate į asmeninę sąskaitą, tai ir šią išmoką gausite į tą pačią sąskaitą. SVARBU: nei vienišo asmens išmoka, nei našlių pensija neturi įtakos kitoms žmogui pagal įstatymus priklausančioms kas mėnesį mokamoms išmokoms ar kompensacijoms, skiriamai piniginei socialinei paramai ar apmokėjimui už socialines paslaugas. SVARBU: našliams ir toliau bus skiriamos ir mokamos našlių pensijos.
Nuo 2021 m. liepos 1 d. – 28,63 eurai; 2022 m. – 32 eurai. 2023 m. dėl dydžio ir indeksavimo bus apsispręsta 2021 m. Seimo rudens sesijoje.
Lietuvos pensininkų sąjungos “Bočiai” kreipimasis į Lietuvos gyventojus
Mielieji, pasaulį ir mūsų šalį yra ištikusi pandemijos “Covid –19” ir jos atmainų grėsmė. Ji pražūtinga žmonių gyvybei, atimdama jas griauna žmonijos ateitį, ekonomiką, kultūras, civilizacijas. Neganda liečia kiekvieną planetos gyventoją, niekas negali likti abejingu. Vienintelis kovos su pandemija įrankis šiuo metu yra vakcinacija. Kviečiame Lietuvos pensininkų sąjungos “Bočiai” narius padėti Lietuvos vyriausybei sunkioje, bet gyvybiškai reikalingoje kovoje su iškilusia neganda. Padėkime savo pačių susipratimu, paaiškinimu, įveikiant melagienas, kitiems, paskatinimu skiepytis. Už tai bus mums dėkingi visi neabejingi likimui žmonės, ir visų pirma, mūsų vaikai ir anūkai.
Lietuvos pensininkų sąjungos “Bočiai” pirmininkas, valdyba.
Į NEPRIKLAUSOMYBĘ VEDĘS GANYTOJAS
Šiemet minime vyskupo Motiejaus Valančiaus gimimo 220-ąsias metines. Jubiliejinis gimtadienis – vasario 16-oji sutampa su Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Tai kviečia pajausti sąsajas tarp vyskupo veiklos ir atkurtos Nepriklausomybės.
Daugelis vyskupą M. Valančių tapatina tik su blaivybės sąjūdžiu, tačiau tai būtų labai susiaurintas ir nepilnas vyskupo paveikslas. Vyskupui taip pat rūpėjo ir žmonių tautinė savimonė, todėl jis pradėjo rašyti religinės ir grožinės literatūros kūrinius, kad žmonės skaitytų savo gimtąja kalba. Kuomet 1869 metais buvo pareikalauta, kad bažnyčiose maldos už carą būtų pravedamos rusų kalba, vyskupas parašė, kad tarp jo ganomųjų miestuose dažniausiai naudojama lenkų ir lietuvių kalba, o tarp kaimo žmonių – lietuvių, o kai kur – lenkų kalba. Vyskupas siūlo už „viešpatį imperatorių ir jo valdančiąją šeimą” melstis lotyniškai, o jei būtų leidžiama -tai lenkiškai ir lietuviškai. Pradėti oficialiai melstis gimtąja kalba tuomet buvo labai neįprasta, nes oficialiose pamaldose buvo naudojama tik lotynų kalba. Carinės valdžios reikalavimuose ganytojas įžvelgė klastą, kad per bažnyčias galėjo būti pradėtas rusinimo darbas.
Vyskupui Motiejui rūpėjo ir Bažnyčios misija, todėl jis daug dėmesio skyrė jaunųjų kunigų ruošimui. Svarbi užduotis buvo sukliudyti, kad ganytojais netaptų caro valdžiai palankūs žmonės. 1862 metais M. Valančius gauna slaptą laišką iš Vienoje gyvenančio popiežiaus atstovo. Laiške klausiama nuomonės apie valdžios proteguojamą kandidatą į vyskupus. Vyskupas Valančius taip atsako: „Man pavestoje vyskupijoje yra žymiai vertingesnių vyrų, kurie galėtų būti pakelti į šį paukštinimą; tuo tarpu linkėčiau, kad kanauninkas [„.], kaip įtartino tikėjimo kunigas, liktų savo dabartinėse pareigose. Šią savo nuomonę nuoširdžiai pareikšdamas Jūsų Eminencijai, labai prašau, kad šis mano laiškas jokiu būdu neišeitų j viešumą; kitaip tai mane paliestų tikriausia valdžios rūstybė dėl tiesioginio su Jūsų Eminencija ryšių palaikymo”.-Apgyvendintas Kaune ir sekamas, dėl Bažnyčios gerovės vyskupas nebijo sulaužyti jam skirtų valdžios apribojimų.
Vyskupas Valančius suprato, kaip svarbu išmokyti žmogų blaiviai mąstyti, todėl pradėjo blaivybės sąjūdį ir taip sudavė rimtą smūgį tuometinei politikai. Valdžia girdė žmonės, nes apsvaigusius lengviau valdyti. Net ir šiandien kai kurie diktatoriai patys imasi skatinti svaigalų vartojimą, nes iš blaiviai mąstančių žmonių jaučia pavojų. Net ir į rinkimus einama žadant pigesnių svaigalų ar kvaišalų.
Vyskupo Motiejaus užmojis pasiekė tikslą. Prablaivėjusi tauta ėmėsi gilintis j savo tapatybės šaknis, gaivino kalbą ir kultūrą, o 1918 metais vasario 16 dieną – per vyskupo M. Valančiaus gimtadienį – paskelbė Nepriklausomybę! Panašus stebuklas pasikartojo dar kartą, kai 1985 m. Sovietų sąjungoje buvo pradėta plati kovos prieš alkoholizmą akcija. Tuomet žmonės išsiblaivė ir panoro laisvės. Netrukus ir pati Sovietų imperija žlugo, o Lietuva drauge su kitomis Rytų bei Vidurio Europos šalimis tapo vėl nepriklausomomis.
Džiaugdamiesi Nepriklausomybės dovana nepamirškime ir tų, kurių pastangomis Lietuva tapo laisva ir nepriklausoma. O vyskupo Motiejaus Valančiaus atminimas tebus gerbiamas puoselėjant meilę gimtajai kalbai, branginant dvasinį Bažnyčios lobį bei siekiant minties skaidrumo vengiant to, kas svaigina ir įneša drumzlių.
