KONFERENCIJA “PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ VEIKLOS GEROSIOS PATIRTIES AKTUALIJOS”

Vilniuje balandžio 30 d. (2024 m.) LPS „Bočiai“ susirinko į pirmąjį šiais metais renginį “Pagyvenusių žmonių veiklos gerosios patirties aktualijos”. Renginys pradėtas muzikiniu kūriniu „Malda“, kurios žodžius ir muziką parašė Klaipėdos Pajūrio bendrijos pirmininkė Janina Žemaičiūnienė. Kūrinį atliko Klaipėdos ir Skuodo jungtinis moterų ansamblis. Tai daina sielai, kuri ją  sušildo, atgaivina ir gerai nuteikia darbų žydėjimui…

Renginį vedė LPS „Bočiai“ Valdybos narys, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Mečys Laurinkus. Pradžioje jis pristatė atstovus iš LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, t.y.  ministrę Moniką Navickienę, viceministrą Martyną Šiurkų ir Horizontalios politikos ir projektų valdymo grupės patarėją Teresą Roščinską, Seimo atstovę Astą Kubilienę ir jos patarėją Audronę Ivanauskienę, Europos  parlamentarą Liudą Mažylį,  Sveikatos apsaugos ministerijos atstovę Ievą Gudanavičienę, svečius iš Latvijos ir Estijos pensininkų pensininkų organizacijų bei Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ tarybos narius.

Sveikinimo žodį pirmasis tarė LPS „Bočiai“ pirmininkas Kajatonas Šliogeris. Jis kreipėsi į gausiai susirinkusius dalyvius, linkėjo konstruktyvaus darbo ir dėkojo už geranoriškumą pasidalinti gerąja praktika, kuri pasitarnautų įvairiapusiškesnei LPS „Bočiai“ ateities veiklai.

Sveikinimo žodį tarė  Seimo narė Asta Kubilienė, kuri pabrėžė, kad „pagyvenusių žmonių gerovė atspindi mūsų visos visuomenės gerovės lygį“ ir pasidžiaugė, kad susitikime gerąja patirtimi šiose srityse dalijosi Latvijos ir Estijos atstovai. Ji „Bočių“ bendruomenei perdavė linkėjimus nuo Kauno  LVŽS pirmininkės Vaidos Pranarauskaitės.

Dalyviai plojimais sutiko Socialinės apsaugos ir darbo ministrę Moniką Navickienę. Ji teigė, kad aktyvus senjorų įsitraukimas į visuomenės gyvenimą – ypač svarbus visai visuomenei. Aktyvi bendruomeninė, savanoriška veikla svariai prisideda kovojant su vyresnio amžiaus žmonių socialine izoliacija.

 „Daugėjant vyresnio amžiaus žmonių, mums reikia stiprių, iniciatyvių ir vienijančių vyresnio amžiaus žmones nevyriausybinių organizacijų, o tokių tikrai netrūksta. Labai džiaugiuosi, kad galime paremti asociacijų projektinę veiklą ir kiekvienais metais džiaugtis jų rezultatais senjorų savanoriškos veiklos bei įtraukties srityse“, – pabrėžė ministrė M. Navickienė.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio valstybių, vyksta visuomenės senėjimo procesas – didėja vyresnio amžiaus žmonių dalis bendroje gyventojų struktūroje. Per pastarąjį dešimtmetį pagyvenusių žmonių skaičius šalyje padidėjo daugiau nei 2 procentais.

Motyvacija būti aktyviais ir dalyvauti visuomeniniame gyvenime yra vienas iš svarbesnių senjorų gyvenimo kokybę lemiančių veiksnių. Jungtinių Tautų Madrido veiksmų plane dėl senėjimo pabrėžiama, kad svarbu vyresnio amžiaus žmonėms suteikti galimybę prisidėti prie visuomenės vystymosi bei užtikrinti, kad jie turėtų galimybę dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose visais lygmenimis. Siekis užtikrinti vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimą socialiniame ir politiniame gyvenime, jų darbo ir pilietinio aktyvumo priemonių svarba taip pat akcentuojama ir aštuonioliktos Vyriausybės programoje.

Kartu su EBPO ekspertais buvo įgyvendinamas Europos Komisijos remiamas projektas, kurio tikslas – sukurti palankių galimybių vyresnio amžiaus žmonėms integruotis į socialinį, politinį, kultūrinį gyvenimą ir dalyvauti darbinėje veikloje modelį. Remiami vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių ir su jais dirbančių nevyriausybinių organizacijų projektai.

Ieškant naujų formų ir metodų stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą bei vyresnio amžiaus žmonių įtrauktį ir dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose, buvo suburta Vyresnio amžiaus žmonių reikalų taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurios pagrindinis tikslas – užtikrinti veiksmingą valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų ir vyresnio amžiaus žmonių interesams atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą, sudarant galimybę senjorams dalyvauti sprendžiant su jais susijusius klausimus.

Siekiant mažinti socialinę atskirtį ir stiprinti vyresnio amžiaus žmonių finansinį saugumą, nuosekliai didinamos socialinio draudimo pensijos. Vidutinė senatvės pensija šiemet padidėjo apie 10,8 proc. arba 58 eurais (nuo 538 eurų iki 596 eurų), vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą – panašiai, apie 11 proc. arba 63 eurais (nuo 574 iki 637 eurų). Kiekvienam senjorui pensijos padidėjimas individualus. Įgyvendinus negalios reformą, papildomai pensijos didės senjorams, kuriems bus pripažinta sunki negalia, tai yra asmenys bus pripažinti netekusiais 70-100 procentų dalyvumo. Sunkią negalią turintiems senjorams senatvės pensijos didės nuo 7 proc. iki 50 proc. Taip pat padidėjo ir mažiausių pensijų priemokos. Nuo šių metų pradžios valstybinės pensijos indeksuotos  5,95 proc.

Siekiama užtikrinti paslaugų vyresnio amžiaus žmonėms kokybę ir prieinamumą, modernizuojama bendruomeninių socialinių paslaugų senyvo amžiaus asmenims infrastruktūra bendruomenėje, plėtojama tvari ilgalaikės priežiūros paslaugų asmens namuose sistema. Taip pat remiama vyresnių nei 54 m. amžiaus žmonių integracija į darbo rinką bei vyresnio amžiaus žmonių savarankiškas užimtumas.

Po aukščiau išsakytų minčių Ministrė  pasidžiaugė didesniais ir mažesniais LPS „Bočiai“ nuveiktais darbais ir įteikė padėkos raštus ilgametei LPS „Bočiai“ Birštono pirmininkei Julijai Barutienei, Elektrėnų bendrijos pirmininkei   Birutei ir Kauno bendrijos pirmininkės pavaduotojai Angelei Jokubauskienei. Tai ilgametės bendrijų sielos, kurios negailėdamos savo laiko visas jėgas skiria pagyvenusių žmonių vienybei ir gerovei.

Toliau sekė apdovanojimai iš LPS „Bočiai“ pirmininko Kajatono Šliogerio rankų. Garbės ženklo apdovanojimas teko Ukmergės klubo „Viltis“ buvusiai pirmininkei, garbės narei Valerijai Naraškevičienei.  Padėkos raštais jubiliejinių metų proga už pasiaukojantį nuoširdų darbą   buvo apdovanotos Vilkaviškio ir Marijampolės bendrijų pirmininkės – atitinkamai Danutė Medekšienė ir Nijolė Popierienė.  . 

Nuotraukoje: Bočių garbės ženklą pelnytai gavo Valerija Naraškevičienė

Toliau darbotvarkėje buvo perskaityti du pranešimai pagyvenusiems žmonėms      aktualiomis temomis: pirmasis Dalios Filipavičiūtės ( Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) „Socialinės paslaugos ilgalaikėje priežiūroje“. Ji apžvelgė: ambulatorinės ilgalaikės priežiūros paslaugas, t.y. koordinuotai teikiamas ambulatorinės slaugos paslaugas namuose, ambulatorines paliatyviosios pagalbos paslaugas, pagalbos į namus paslaugaos teikiamas asmens namuose, integralios pagalbos, dienos socialinės globos, laikino atokvėpio paslaugas, teikiamos asmens namuose, dienos socialinės globos centre; stacionarines ilgalaikės priežiūros paslaugas – asmens sveikatos priežiūros ir socialinės globos paslaugas stacionarinės ilgalaikės priežiūros įstaigoje.

Antrasis pranešimas buvo Ievos Gudanavičienės(Sveikatos apsaugos ministerija), „Visuomenės sveikatos priežiūros aktualijos“. Savo pranešime ji visų pirma akcentavo pagyvenusių žmonių pagrindines ligas ir mirties priežastis. Antra, ji apibendrino sveikatos rizikos veiksnius ir jų sėkmingą valdymą; trečia, didelį dėmesį skyrė sveikai mitybai ir ketvirta, paaiškino vyresnio amžiaus asmenų dalyvavimo sveikatos ugdymo ir mokymo renginiuose svarbą.

Renginį vainikavo pranešimai, kurie buvo skirti susipažinti su trijų kaimyninų šalių pensinio amžiaus žmonių veiklos patirtimi. Liesma Kalvė padarė įdomų pranešimą „Latvijos pensininkų federacija – Latvijos įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios akys ir ausys“. Jau pats pavadinimas pasako, kad Latvijos pensininkų federacija aktyviai dalyvauja įstatymų rengimo procese. Tai viena iš veiklų, kurios patirtis tikrai naudinga LPS „Bočiai“ sąjungai. Kitas svarbus daykas – dalyvavimas įvairiuose projektuose, kurie naudingi tiek dalykiniu, tiek finansiniu požiūriu. Latvijos  pensininkų federacija kas mėnesį leidžia laikraštį, kurio pagalba Latvijos pagyvenę žmonės pastoviai gauna žinias ekonominiais, teisiniais ir socialiniais bei sveikatos klausimais.

Apie Estijos pensininkų sąjungos veiklos kryptis kalbėjo jos pirmininkas Andres Ergma. Jis yra aktyvus ES Age Platform narys ir jo įžvalgos apie naujausius projektus ES labai praturtino mūsų renginio dalyvių žinias. Kitas svarbus aspektas finansavimas. Estijoje finansavimo tvarka racionalesnė ir paprastesnė. Be to, įvaresni pajamų šaltiniai, ypač mums aktualu perimti patirtį kas liečia darbines pajamas, kurias taip aktualu gauti prie palyginti mažų Lietuvos pensijų.

Su Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ iššūkiais supažindino Sąjungos pirmininko pavaduotoja Irena Kriščiukaitienė. Ji pateikė bendrų naujausių žinių apie LPS „Bočiai‘ bendrijas, narių skaičių, renginių ir juose dalyvaujančiųjų skaičių, iliustravo svarbiausius renginius, susitikimus, pasiaukojančius bendrijos pirmininkus, kuriuos pavadino švyturiais. Be to, paminėjo iššūkius, susijusius su bendrijų finansavimu, bočių ansamblių ir chorų tranformavimu į kultūros centrus, gerosios praktikos skleidimą tarp  bendrijų; gerosios praktikos patirties iš kitų ES šalių įgyvendinimu, mokymosi visą gyvenimą iššūkiu ir kitais.

  Svarbu paminėti, kad pirmasis tokio pobūdžio renginys, tikėtina ne paskutinis. Latvijos atstovai pakvietė į du renginius pas juos. Užsieniečių delegacija (dešimt žmonių) išsivežė kuo puikiausią nuomonę apie mūsų šalį, apie Vilnių, o svarbiausia apie šiltą priėmimą.  

Nuotraukoje su dainorėliu LPS „Bočiai“ Panevėžio bendrijos pirmininku Vitalijumi Satkevičiumi (pirmoje eilėje pirmas iš kairės)

Po dalykinės konferencijos dalies sekė meninė dalis. Numerius atliko Skuodo mišrus ansamblis „Prisiminimo rožė“, Klaipėdos vokalinis ansamblis „Vakaro žaros“, ir LPS „Bočiai‘ Panevėžio pirmininkas Vitalijus Satkevičius. Atlikti romansai, liaudies ir kitokio pobūdžio dainos tiesiog praturtino konferenciją. Visi tiesiog mėgavosi bendru eiliniu susitikimu, o diskusijas, kurios buvo tik neformalioje aplinkoje, teks, kaip prioritetą atidėti kituose susitikimuose. LPS „Bočiai“ tarybos nariai mano, kad mes pagyvenę žmonės pribrendę ne tik diskutuoti, bet ir veikti, ypač po gana didelio sąstingio, kuris vadinosi COVID ir esant gana ekstremaliai geopolitinei situacijai dabartiniu laikotarpiu.

Nuotraukoje jungtinis Skuodo ir Klaipėdos ansamblis

Nuotraukoje: Klaipėdos ansamblis