LPS “BOČIAI” PRAEITIS IR DABARTIS
Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų balandžio mėnesį susibūrė grupė patriotiškai nusiteikusių pensininkų, kurie sudarė Lietuvos pensininkų sąjungos steigimo iniciatyvinę grupę, kurios pirmininku buvo išrinktas Juozas Baltakis. Steigiamasis sąjungos suvažiavimas įvyko 1991 m. spalio 5 d. Vilniuje. Jame dalyvavo 148-ni miestų ir rajonų atstovai – delegatai. Suvažiavimas patvirtino iniciatyvinės grupės parengtą įstatų projektą, priėmė sąjungos pavadinimą – Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“, išrinko 42-jų narių respublikinę tarybą bei 15-os narių valdybą. Tarybos ir valdybos pirmininku buvo išrinktas iniciatyvinės grupės pirmininkas Juozas Baltakis.
Juozas Baltakis buvo LPS „Bočiai“ Garbės pirmininkas, aktyvus tarybos ir valdybos narys.
Juozas Baltakis(1923-01-02–2011-05-24)
1991 m. lapkričio 22 d. Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ įstatus įregistravo Teisingumo ministerija. Buvo sukurta „Bočių“ sąjungos vėliava ir emblema (logotipas), kuris yra užregistruotas Valstybiniame patentų biure.
Nuo 1994 metų iki 2002 metų Lietuvos pensininkų sąjungai „Bočiai“ vadovavo šviesios atminties pirmininkas Jonas Jakas, kuris daug nuveikė, kad „Bočiai“ išaugtų į žinomą, pripažįstamą ir solidžią visuomeninę organizaciją. Jam taip pat buvo suteiktas Garbės pirmininko vardas. LPS „Bočiai“ buvo perregistruoti Juridinių asmenų registre 1996 m. birželio 12 d. (įmonės kodas: 190749317).
Jonas Jakas(1923-12-28–2003-10-06)
Nuo 2002 metų iki 2019 metų vidurio Lietuvos pensininkų sąjungai „Bočiai“ sėkmingai vadovavo socialinių mokslų daktaras Petras Ruzgus.
Petras Ruzgus(1934-06-10–2019-11-09)
Petro Ruzgaus vadovavimo LPS „Bočiai“ laikotarpiu, t.y. 2005 m. gruodžio 9 d. juridinių asmenų registre buvo įregistruota nauja įstatų redakcija, parengta pagal naujojo LR Asociacijų įstatymo ir LR Civilinio kodekso reikalavimus. LPS „Bočiai“ dvyliktasis suvažiavimas šiuos įstatus patikslino ir papildė. Jie buvo įregistruoti juridinių asmenų registre 2013 m. sausio 9 d. (Kodas 190749317). Šiuo laikotarpiu Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“, siekdama informuoti Lietuvos vyresniojo amžiaus žmones apie jų gyvenimo aktualijas šalyje ir užsienyje, 2006 metais pradėjo leisti laikraštį LIETUVOS BOČIAI. Jį iki 2008 m. vidurio redagavo Romanas Darius Bulavas, po jo laikraščio redagavimą perėmė Edmundas Vacius Narbutas, Romualdas Vytautas Rimša, kiti redaktoriai. Petras Ruzgus „Bočių“ sąjungos dvidešimtmečio garbei parengė ir 2011 metais išleido knygą „Rodos, ir vargo nebuvo: Lietuvos pensininkų sąjungai „Bočiai“ – 20 metų“.
Visas prasmingas veiklas ir darbus nuo 2019 metų tęsia daugiametis LPS „Bočiai“ valdybos narys Kajatonas Šliogeris.
Kajatonas Šliogeris
Kajatonas Šliogeris – LPS „Bočiai“ pirmininkas, tarybos ir valdybos pirmininkas, išrinktas neeiliniame LPS „Bočiai“ suvažiavime 2019 m. spalio mėn. Atsakingas už Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ veiklos organizavimą ir koordinavimą, bendrą vadovavimą, finansų tvarkymą, ryšius su vyresniojo amžiaus žmonių organizacijomis šalyje ir užsienyje. Tai ilgametę patirtį, turintis kultūros darbuotojas, gerai susipažinęs su LPS „Bočiai“ veikla. Iki išrinkimo Sąjungos pirmininku jis dirbo LPS „Bočiai“ Telšių raj. bendrijos pirmininku ir LPS „Bočiai“ valdybos pirmininko pavaduotoju. Už gerą, aktyvų ir nuoširdų darbą jis yra gavęs Vyriausybės ir Telšių savivaldybės apdovanojimų. Kajatonas Šliogeris toliau tęsia numatytas LPS „Bočiai“ veiklas, išskiriant kultūrines, socialines ir švietėjiškas veiklas, organizuoja susitikimus su garbingais Lietuvos veikėjais, LPS „Bočiai“ bendrijomis ypatingai didelę reikšmę skirdamas ne tik ekonominiams, bet ir dvasiniams aspektams. Pažymėtinas aktyvus pirmininko darbas karantino dėl COVID – 19 viruso pandemijos metu: stebėjo ar netrūksta pagalbos vienišiems bočiams, diskutavo dėl senolių sveikatos problemų ir tiesiogiai su karantiną iššaukusiu virusu susijusių prevencijos priemonių. Pirmininkas pastoviai palaiko ryšį su Lietuvos atsakingais Vyriausybės ir Seimo darbuotojais, siekiant vieningo tikslo – pensinio amžiaus žmonių geresnio ir sveikesnio gyvenimo. 2020 m. liepos mėn. savo įžvalgas pateikė susitikime su Lietuvos Respublikos prezidentu Gitanu Nausėda.
2025 m. birželio 15 d., Kajatonui Šliogeriui išėjus anapilin, pirmininko pareigas iki neeilinio LPS „Bočiai” suvažiavimo ir po to vienbalsiai delegatams išrinkus, Pirmininkės pareigas pradėjo eiti Irena Kriščiukaitienė.
Irena Kriščiukaitienė gimė, augo ir vidurinę mokyklą baigė Suvalkijoje, Vištyčio apylinkėje, Vilkaviškio rajone. 17 metų paliko šį kraštą dėl studijų Vilniaus universitete. Čia įgijo Finansų – kredito specialybę Ekonomikos fakultete. Paskutiniame kurse pradėjo dirbti Žemės ūkio ekonomikos mokslinio tyrimo institute (dabartiniame Ekonomikos ir kaimo vystymo institute). Likimas lėmė, kad jame išdirbo beveik 50 metų, apgynė socialinių mokslų daktaro disertaciją, užsitarnavo vyriausios mokslo darbuotojos vardą. Išeinant į užtarnautą poilsį buvo suteiktas emerito vardas. Ji dirbo mokslinį ir organizacinį darbą, nes 15 metų buvo skyriaus vedėja, todėl teko organizuoti konferencijas, rašyti ir vykdyti vietinius ir užsieninius projektus. Ji yra apdovanota LR Žemės ūkio ministerijos garbės ženklu ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino riterio kryžiumi. Taigi, įsijungus į Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ (LPS „Bočiai“) gretas, atsinešė nemažą kraitį. Analitinis ir organizacinis darbas tikėtina, jai labai pravers.
Iki išrenkant Pirmininke, dirbo LPS „Bočiai“pirmininko pavauotoja: teko organizuoti renginius, rašyti ir vykdyti projektus, teko dalyvauti Vyresnio amžiaus žmonių reikalų tarybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbe. Ji užmezgė ryšius su analogiškomis Latvijos ir Estijos organizacijomis. Ji buvo šalia ir matė , kaip atsidavusiai dirbo buvę LPS „Bočiai“ pirmininkai a.a. Petras Ruzgus ir Kajatonas Šliogeris. LPS „Bočiai“ bendrijoms jie įskiepijo neįkainojamas vertybes: išsaugoti savo meną ir kultūrą, prisidėti prie miestų ir miestelių grąžinimo darbų, švęsti įvairaus pobūdžio šventes, organizuoti ir dalyvauti sveikatinimo priemonėse, skatinti savanorystę ir kt. JI rado stiprią, vieningą be galo darbščią organizaciją, kuri kitais metais švęs 35-metį.
Neeilinio 17 –ojo suvažiavimo metu buvo pritarta tokioms LPS „Bočiai“ darbo kryptims.
2025 m. Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ nariai visuose Lietuvos miestuose, rajonuose ir savivaldybėse atlieka daug edukacijos, ugdymo ir kultūros darbų 42 struktūriniuose padaliniuose: Alytaus sav. (Simne), Anykščiuose, Birštone, Druskininkuose, Elektrėnuose, Gelgaudiškyje, Jonavoje, Joniškyje, Kaišiadoryse, Kaune, Kazlų Rūdoje, Kelmėje, Klaipėdoje, Kretingoje, Lentvaryje, Marijampolėje, Mažeikiuose, Naujoje Akmenėje, Pakruojyje, Palangoje, Panevėžyje, Pasvalyje, Plungėje, Radviliškyje, Skuode, Šiauliuose, Šilalėje, Šilutėje, Švenčionyse, Telšiuose, Trakuose, Ukmergėje, Utenoje, Varėnoje, Vilkaviškyje ir Vilniuje. Kai kuriose savivaldybėse yra net po dvi bendrijas.
Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“ 2004 metais buvo priimta į tarptautinę AGE organizaciją ir aktyviai dalyvauja jos veikloje. Europos pagyvenusių žmonių platforma. Tai tarptautinė organizacija, jungianti daugelį mūsų žemyno vyresniojo amžiaus gyventojų asociacijų, sąjungų, susivienijimų. Ji pagarsina, reiškia susirūpinimą ir gina pensininkų interesus, kurie nuolat primenami aukščiausioms Europos Sąjungos institucijoms – Europos Komisijai, Ministrų Tarybai, Europos Parlamentui. LPS „Bočiai“ deleguotas savo atstovas, žinomas žurnalistas-tarptautininkas Povilas Sigitas Krivickas Generalinės asamblėjos sesijoje nuo 2004 metų iki 2009 metų buvo išrinktas AGE Administracinės tarybos nariu, o nuo 2010 metų AGE tarybos nariu buvo perrinktas teisės mokslų daktaras docentas Juozas Šatas. Nuo 2017 m. šioje institucijoje LPS “Bočiai” organizacijai atstovauja dr. Gediminas Kuliešis, kuris Valdybai teikia informaciją apie jos veiką.
LPS „Bočiai“ bendrijos kelia sau kultūrinės veiklos uždavinį – organizuoti kultūringą, įdomią pensininkų veiklą, tobulinti pagyvenusių žmonių gyvenimo būdą. Tuo tikslu steigiami įvairūs meno saviveiklos kolektyvai, darbščiųjų rankų, sumaniųjų šeimininkių būreliai. Juose dalyvaujantys pagyvenę žmonės ne tik patys praturtina savo senatvę, paįvairina kasdienybę, bet ir pritraukia į juos kitus savo bendraamžius. Visuomenėje ypač populiarūs „Bočių“ chorai, ansambliai, šokėjų ir muzikantų kolektyvai, skaitovų, dramos bei kiti būreliai. „Bočių“ meno saviveiklos kolektyvai pasirodo ne tik savo rajonų renginiuose, bet aktyviai dalyvauja įvairiose šalies bei regioninėse šventėse, padeda jas surengti. „Bočių“ sąjungos bendrijos bei skyriai savo nariams pastoviai organizuoja teatrų ir muziejų lankymą, turiningas išvykas po Lietuvą ir užsienį, daug konferencijų, seminarų, nuotaikingų renginių, atmintinų susitikimų, vakaronių ir parodų, kurios maloniai stebina ir džiugina lankytojus, rengia pagyvenusių žmonių pavasario, vasaros, rudens ir žiemos šventes. Gražia tradicija tapo kasmetiniai respublikiniai „Bočių“ meno mėgėjų kolektyvų susibūrimai, skirti paminėti Motinos, Tėvo ir Tarptautinę pagyvenusių žmonių dienas, rengiami įvairiuose Lietuvos miestuose. Visos „Bočių“ bendrijos per metus suorganizuoja vidutiniškai apie 1 tūkst. įvairių priemonių savo nariams ir bendruomenėms.
Pažymėtinas ir nuo 2006 metų leidžiamas laikraštis LIETUVOS BOČIAI. Laikraštyje pateikiami bendrijų straipsniai apie jų veiklą, akcentuojant teigiamą vyresniojo amžiaus žmonių įvaizdžio kūrimą savo regionuose. Skelbiami straipsniai sudaro „Bočių“ bendrijoms ir jų nariams sąlygas glaudžiai bendradarbiauti tarpusavyje, dalintis savo rūpesčiais, džiaugsmais, naujomis patirtimis, o taip pat daryti įtaką viešajai nuomonei, atstovaujant vyresniojo amžiaus žmonių interesams. LIETUVOS BOČIŲ numeriuose skelbiama aktuali pensininkams medžiaga, parengta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakingų specialistų, publikuojami LPS „Bočiai“ valdybos narių straipsniai, bendrijų pirmininkų pasakojimai su nuotraukomis apie savo organizacijų veiklą ir apybraižos apie jų įdomius žmones, žurnalistų-pensininkų parašyti straipsniai, Vilniaus miesto savivaldybės ir kita informacija. Laikraštį LIETUVOS BOČIAI nemokamai gavo visos bendrijos, ministerijos, savivaldybės, bibliotekos, seniūnijos, bendruomenės. Nuo 2020 m. atsisakyta šio laikraščio leidybos, visapusišką informaciją pateikiant elektroninėje erdvėje.
Nuo 2003-jų metų ilgamečiai LPS „Bočiai“ nariai, turintys ypatingų nuopelnų sąjungai, pagerbiami aukščiausiu Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“. apdovanojimu – „Garbės ženklu“. Juo jau yra įvertintas Juozo Baltakio, Jono Jako, Skolastikos Jasikevičienės, Albino Cibulsko, Petro Ruzgaus, Juozo Malakausko, Broniaus Verkausko, Povilo Buzo, Marijos Garšvienės, Aldonos Krikštaponienės, Jono Treinio, Jono Tičkos, Beno Stasio Jokubausko, Broniaus Aleksiejūno, Romano Dariaus Bulavo, Julijos Barutienės ir Valerijos Naraškevičienės ilgametis ir produktyvus darbas Lietuvos pensininkų labui.
LPS „Bočiai“ Garbės ženklas
Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ nariai siekia, kad savitarpio santykiuose vyrautų savanoriškumo, geranoriškumo, humaniškumo, tolerancijos ir demokratiškumo nuostatos. Juos vienija bendro tikslo siekis – sulaukus pensinio amžiaus, išlikti nepriklausomais nuo kieno nors malonės, savarankiškais ir vertingais savo bendruomenių nariais. Visa jų veikla grindžiama „Bočių“ narių galimybėmis ir iniciatyva, kuri būtų įdomi, naudinga patiems nariams ir visuomenei.
