Vykdomi

2025 m. spalio mėn. LPS „Bočiai” Su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasirašė sutartį dėl projekto ”Lietuvos pensininkų Sąjungos „Bočiai“ edukacija, stiprinanti atsparumą dezinformacijai“ vykdymo.

Pagrindinis projekto tikslas – parengus medžiagą, skirtą  Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ narių ir kitų vyresnio amžiaus žmonių atsparumui dezinformacijai didinti, ją paskleisti bočių bendrijoms, siekiant suteikti jiems žinių ir praktinių įgūdžių. Numatyta tikslinė grupė – 23″Bočių” bendrijos, Bus siekta pateikti medžiagą, leidžiančią LPS „Bočiai” bendrijos nariams savarankiškai identifikuoti, analizuoti ir kritiškai vertinti informaciją, taip mažinant dezinformacijos poveikį vyresnio amžiaus žmonių kasdieniam gyvenimui.

Žemiau pateikiama vienas iš projekto produktų medžiaga:

”Lietuvos pensininkų Sąjungos „Bočiai“ edukacija, stiprinanti atsparumą dezinformacijai“ ”Lietuvos pensininkų Sąjungos „Bočiai“ edukacija, stiprinanti atsparumą dezinformacijai“

TURINYS

PAVADINIMAS

Apie projektą, skirtą didinti vyresnio amžiaus žmonių atsparumą dezinformacijai ir melagingoms naujienoms

Kas yra dezinformacija, kodėl ji plinta ir kokį poveikį gali turėti

Kokios dezinformacijos formos ir taktikos yra dažniausios, nukreiptos į pagyvenusių žmonių grupę

Dezinformacijos kanalai

Naratyvai ir manipuliacijos

Dezinformacijos atpažinimas

Dezinformacija ir melagienos: realūs, gyvenimiški pavyzdžiai

1. APIE PROJEKTĄ, SKIRTĄ DIDINTI VYRESNIO AMŽIAUS ŽMONIŲ ATSPARUMĄ DEZINFORMACIJAI IR MELAGINGOMS NAUJIENOMS

Šis, Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“ (toliau  LPS „bočiai”) projektas, skirtas didinti vyresnio amžiaus žmonių atsparumą dezinformacijai ir melagingoms naujienoms, stiprinant jų kritinio mąstymo įgūdžius ir medijų supratimą. Sparčiai kintančiame ir vis didėjančiame  informaciniame sraute, kur dezinformacija plinta vis agresyviau, ypač per socialinius tinklus ir nepatikimus šaltinius, daugelis žmonių, o tuo labiau vyresnio amžiaus, tampa pažeidžiama grupe dėl ribotų skaitmeninių įgūdžių ir patirties atpažįstant manipuliavimo turinį.

Svarbu pažymėti, kad LPS “Bočiai” viena iš seniausių pagyvenusių žmonių organizacijų, susikūrusių 1991 m. spalio 5 d., po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Šios organizacijos viena iš svarbiausiųjų vertybių, kaip pabrėžiama “Įstatuose” yra “įgyvendinant principą: „Mokytis visą gyvenimą!“, teikti visuomenei ir savo nariams mokymo bei kvalifikacijos tobulinimo paslaugas; skirti dėmesį kompiuterinio raštingumo platinimui ir informacinių technologijų įsisavinimui. Įgyvendinant šią svarbią veiklą iškilo būtinybė suprasti ar pateikta informacija yra korektiška.

Projekto tikslas – parengus medžiagą, skirtą  Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ narių ir kitų vyresnio amžiaus žmonių atsparumui dezinformacijai didinti, suteikti jiems žinių ir praktinių įgūdžių 20 „Bočių” bendrijų, leidžiančių savarankiškai identifikuoti, analizuoti ir kritiškai vertinti informaciją, taip mažinant dezinformacijos poveikį jų kasdieniam gyvenimui ir didinant pilietinį sąmoningumą. Projekto naudą patirs: centrinis LPS “Bočiai” organas – Valdyba (13 asmenų), šios organizacijos 20 Bendrijų pirmininkai ir jų nariai. Iš viso numatomas tiesioginis unikalių naudos gavėjų skaičius –260 asmenų. Bus siekiama, kad šie asmenys nuotoliniu būdu pasidalintų su gauta medžiaga. Iš esančių 40 LPS “Bočiai” bendrijų pasirinkta 20 bendrijų, turinčių didesnį narių skaičių.

Projektas apima šias, mūsų nuomone, svarbiausias veiklas, skirtas vyresnio amžiaus žmonių įgūdžiams, susijusiems su atsparumu dezinformacijai, lavinti:

•           mokomoji informacinė medžiaga dezinformacijos atpažinimo tema: parengta medžiaga 4 akademinėms valandoms dėstyti, t.y. 2 spaudos lankai arba apie 30 psl., iš jos – lengvai suprantamos informacinės skrajutės, apibendrinanti pagrindines žinias apie dezinformaciją ir jos atpažinimo būdus. Medžiagos  teorinėje dalyje paaiškinta, kas yra dezinformacija, kodėl ji plinta ir kokį poveikį gali turėti. Dėmesys skiriamas kritinio mąstymo ugdymui, mokant atpažinti manipuliaciją, patikrinti informacijos šaltinius ir atskirti faktus nuo nuomonių. Praktinė dalis bus orientuota į įgūdžių formavimą per realius, gyvenimiškus pavyzdžius ir nesudėtingas užduotis. Bus konkretūs patarimai, kaip patikrinti vaizdo įrašus, atpažinti netikrus naujienų portalus ar melagingus elektroninius laiškus.

•           dezinformacijos atpažinimo medijose mokymai, kuriais siekiama stiprinti vyresnio amžiaus žmonių gebėjimą vertinti informaciją ir didinti atsparumą dezinformacijai, netikroms naujienoms medijose. Siekiant didesnės Lietuvos regioninės aprėpties numatyta suorganizuoti 20 seminarų, mažiausiai po 13 klausytojų. Seminaro trukmė – 4 ak. val. bus dėstoma parengta ir žemiau pateikta medžiaga. Dalyviai atliks praktines užduotis, analizuodami realius dezinformacijos pavyzdžius, mokysis naudotis informacijos tikrinimo įrankiais.

•           informacijos apie projektą vykdymų sklaida: šios veiklos tikslas –aktyviai įtraukti kuo daugiau bočių į numatytas projekto veiklas, padedančias jiems atpažinti ir atsispirti dezinformacijai. Projekto sklaida apims įvairius komunikacijos kanalus: LPS „Bočiai“ ir jų Bendrijų socialinių tinklų profiliai bei interneto svetainės. Juose skelbiama informacija apie organizuojamus mokymus, bus sukurtos ir platinamos informacinės skrajutės, pasiekiančios „Bočių“ bendrijas elektroniniu paštu.

Projektas viešinamas interneto svetainėje: www.lietuvosbociai.lt , Lietuvos pensininkų sąjunga bočiai ir numatytų 20 bendrijų (facebook-uose),  Valdybos posėdžiuose.

Projekto vadovas ir vykdytojai turi prevencines priemones, t.y. numatę veiksmus, kuriuos galima atlikti, kad būtų išvengta rizikos, numatę asmenis iš valdybos, atsakingus už kiekvienos rizikos valdymą. Be to, sukurtos atsarginės priemonės, kurios būtų įgyvendintos, jei rizika vis tiek įvyktų. Neatmetamas ir kreipimasis į užsakovą, jei būtų stebima sudėtinga situacija, susijusi su išoriniais veiksniais. 

Laukiama nauda ir rezultatai. Tikimasi, kad įgyvendinus projektą, Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ nariai ir kiti vyresnio amžiaus žmonės taps atsparesni dezinformacijai, gebės kritiškiau vertinti gaunamą informaciją ir priimti labiau apgalvotus sprendimus. Tai prisidės prie aktyvesnio ir informuotesnio jų dalyvavimo visuomenės gyvenime, mažins socialinę atskirtį ir stiprins demokratinius procesus Lietuvoje. Ilgalaikėje perspektyvoje projektas padės kurti sąmoningesnę ir atsparesnę visuomenę, gebančią atsispirti išorės manipuliacijoms.

Projekto tikslinė grupė. Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai” bendrijos ir jų nariai, kurie domisi ir sutiko dalyvauti projekto organizuojama veikla. Iš esančių40 LPS “Bočiai” bendrijų pasirinkta 20 bendrijų, visų pirma, atmetus tas bendrijas, kurios priklauso EURAG – ui (siekiant, kad nebūtų dvigubo finansavimo) ir antra, dėl riboto biudžeto ir siekiant projekto lėšų efektyvesnio panaudojimo, pasirinktos didesnį narių skaičių turinčios Bendrijos.

• KAS YRA DEZINFORMACIJA, KODĖL JI PLINTA IR KOKĮ POVEIKĮ GALI TURĖTI

Kas yra dezinformacija? Dezinformacija –melaginga, klaidinanti ar iškraipyta informacija, kuri yra sąmoningai skleidžiama siekiant apgauti, pakenkti ar manipuliuoti žmonėmis. Svarbu atskirti dezinformaciją nuo netikslios informacijos, kuri gali būti paskleista netyčia. Dezinformacija yra tyčinis veiksmas, turintis aiškų tikslą.

Dezinformacija gali atrodyti įvairiai:

• Netikros naujienos – straipsniai, kurie atrodo kaip tikros žinios, bet yra visiškai išgalvoti.
• Melagingi antraštės ir nuotraukos – patrauklios antraštės, kurios neatitinka turinio, arba nuotraukos, išimtos iš konteksto.
• Iškraipyti faktai – dalis tiesos sumaišyta su melu, kad būtų sunku atskirti, kas yra tikra.
• Netikri profiliai ir paskyros – žmonės ar organizacijos, kurios prisistato kuo nors kitu, kad paskleistų melą.

Dezinformacijos rūšys. Iš esmės, dezinformacija gali būti skirstoma į kelias pagrindines kategorijas, priklausomai nuo to, kaip ji yra sukurta ir platinama. Šis suskirstymas padeda geriau suprasti, kodėl tam tikri melagingi naratyvai yra tokie veiksmingi ir kaip juos atpažinti.

1. Netikros naujienos (Fake news)

Tai yra viena iš labiausiai paplitusių ir labiausiai žinomų dezinformacijos rūšių. Jų esmė – visiškai išgalvoti, melagingi straipsniai ar reportažai, kurie yra pateikiami kaip tikros žinios. Netikromis naujienomis siekiama sukurti sensacingą ar emocingą turinį, kad pritrauktų kuo daugiau paspaudimų ir dalijimosi. Dažnai tai daroma siekiant pelno (reklamos pajamos iš apsilankymų svetainėse) arba politinių tikslų. Netikros naujienos galim atpažinti, kai:

• Neaiškus šaltinis: straipsnis publikuotas nežinomoje svetainėje, kurios adresas gali būti panašus į tikro naujienų portalo, bet turi klaidų (pvz., delfi.lt gali tapti delfinews.lt).
• Keista antraštė: Naudojamos didžiosios raidės, šauktukai, tokie žodžiai kaip „šokiruojantis!”, „neįtikėtina!”, „niekas nežinojo!”.
• Nėra autoriaus: Straipsnis nepasirašytas konkretaus žurnalisto.
• Panaudotos nuotraukos, neatitinkančios turinio: Naudojamos nuotraukos iš senų įvykių ar kitų šalių, kad iliustruotų įvykius, kurie niekada neįvyko.

2. Klaidinantis turinys (Misleading content). Ši rūšis yra subtilesnė, nes joje naudojami tikri faktai, bet jie yra išimami iš konteksto arba pateikiami taip, kad sukurtų klaidingą įspūdį. Tai gali būti pavojingiau už netikras naujienas, nes dalis informacijos yra tiesa, todėl ją sunkiau atskirti. Klaidinančiu turiniu siekiama manipuliuoti visuomenės nuomone, nepasakant atviro melo. Pavyzdžiui, politinis oponentas gali būti kaltinamas, remiantis tikrais, bet nereikšmingais faktais. Politikas pasakė tam tikrą frazę. Ištrauka iš ilgos kalbos, išimta iš konteksto, gali visiškai pakeisti jos prasmę. Nors ištarti žodžiai yra tikri, jų prasmė yra iškraipyta.

3. Satyra ir parodija (Satire and parody)

Ši dezinformacijos rūšis nėra skirta apgaudinėti, bet kartais gali būti klaidingai suprasta kaip tikros naujienos. Satyriniai straipsniai ar įrašai yra humoristiniai, ironiški ir skirti kritikuoti visuomenės ar politikos problemas. Satyros ir parodijos tikslas naudoti humorą, kad atkreiptų dėmesį į tikras problemas. Jų kūrėjai nesiekia apgaudinėti. Pavojus yra tai, kad jei žmogus nesupranta, kad tai satyra, jis gali tuo patikėti. Lietuvoje pavyzdys galėtų būti „Ateities naujienos“, kurios aiškiai nurodo, kad tai satyra, tačiau socialiniuose tinkluose žmonės kartais pasidalina jų įrašais kaip tikrais.

4. Išgalvotas turinys (Fabricated content). Tai yra  panašu į netikras naujienas, tačiau terminas dažniau vartojamas kalbant apie visiškai sugalvotą informaciją, kuri neturi jokio pagrindo realiame pasaulyje. Gali būti sukurta netikra oficiali ataskaita, suklastotas dokumentas ar netikras interviu. Išgalvotu turiniu siekiama sukurti įspūdį, kad yra kokių nors oficialių šaltinių, kurie patvirtina melagingą teiginį. Pavyzdžiui, sukurti „mokslinį straipsnį” su išgalvotais duomenimis, siekiant įtikinti, kad skiepai yra žalingi.

5. Iškreiptas turinys (Manipulated content)

Ši rūšis apima tikros informacijos, vaizdų ar garso įrašų pakeitimus, siekiant sukurti melagingą įspūdį. Pavyzdžiai:

• Deepfakes: Tai dirbtinio intelekto technologija, kuri leidžia sukurti itin tikroviškus vaizdo įrašus, kuriuose žmonės sako tai, ko niekada nesakė. Pavyzdžiui, politikas gali būti pavaizduotas tariamai sakantis rasistinius pareiškimus.
• Pakeistos nuotraukos: Nuotraukos, kurios buvo pakeistos naudojant programinę įrangą, kad atrodytų, jog kas nors įvyko, nors iš tiesų neįvyko. Pavyzdžiui, priešininko veidas įmontuotas į juokingą ar kompromituojančią nuotrauką.

Žinant apie šias dezinformacijos rūšis tikrai įmanoma geriau save apsaugoti nuo dezinformacijos. Svarbiausia – nepriimti informacijos „už gryną pinigą“ ir visuomet stengtis ją patikrinti iš kelių, patikimų šaltinių.

Kodėl dezinformacija plinta?

Dezinformacija plinta greitai ir lengvai dėl kelių priežasčių:

• Emocijos. Dezinformacija dažnai apeliuoja į stiprias emocijas, tokias kaip baimė, pyktis ar nuostaba. Žmonės, pajutę stiprią emociją, linkę dalintis tokia informacija greičiau, nepatikrinę jos tikrumo.
• Socialiniai tinklai. Šios platformos sukurtos taip, kad informacija plinta labai greitai. Lengva paspausti mygtuką ir pasidalinti žinute su dideliu būriu žmonių. Algoritmai kartais rodo mums tai, ką jau esame linkę patikėti, taip sukurdami informacinį burbulą.
• Pinigai ir politika. Kai kurie žmonės dezinformaciją skleidžia dėl finansinės naudos (pavyzdžiui, gaudami pinigus už reklamas melaginguose puslapiuose), o kiti – siekdami politinių tikslų, pavyzdžiui, paveikti rinkimus.

Dezinformacijos  galimas poveikis

Dezinformacija gali turėti rimtų ir ilgalaikių pasekmių asmeniniam gyvenimui ir visai visuomenei:

• Finansinė žala. Melagingi skelbimai ar apgavystės gali priversti žmones atskleisti asmeninę informaciją arba prarasti pinigus.
• Sveikatos rizika. Neteisinga informacija apie ligas, vaistus ar gydymo būdus gali pakenkti sveikatai.
• Pasitikėjimo praradimas. Ilgainiui dezinformacija ardo pasitikėjimą žiniasklaida, valdžios institucijomis ir net artimaisiais. Jei nebegalime pasitikėti informacija, tampame pažeidžiami.
• Visuomenės susiskaldymas. Dezinformacija dažnai kursto nesantaiką tarp skirtingų visuomenės grupių, pavyzdžiui, dėl politinių pažiūrų ar tautybės.

Patarimai, kaip atpažinti dezinformaciją. Norint apsisaugoti, svarbu išsiugdyti įprotį tikrinti informaciją. Geriausias ginklas prieš dezinformaciją – atsakingumas ir kritinis mąstymas. Nesidalinkite informacija, jei nesate tikri jos tikrumu. Taip padėsite sau ir kitiems apsisaugoti nuo žalingo melo. Pats geriausias būdas apsisaugoti nuo dezinformacijos ir manipuliacijų – tai išsiugdyti kritinį mąstymą. Kritinis mąstymas nėra tiesiog skeptiškas požiūris, tai yra įgūdis, kurį galima lavinti. Tai gebėjimas protingai ir objektyviai vertinti informaciją.

Kas yra kritinis mąstymas? Kritinis mąstymas – tai procesas, kurio metu jūs:

• Analizuojate informaciją: Jūs ne tik skaitote, bet ir klausiate savęs, kas, kodėl, kada ir kaip tai yra parašyta.
• Vertinate argumentus: Jūs ne tik priimate teiginį, bet ir tikrinate, ar jis pagrįstas faktais, o ne emocijomis ar nuomonėmis.
• Darote pagrįstas išvadas: Jūs nešokate prie išvados, o remiatės įrodymais ir logiškais samprotavimais.

Paprasčiau tariant, kritinis mąstymas yra proto įrankis, leidžiantis atskirti tiesą nuo melo, faktus nuo nuomonių ir svarbią informaciją nuo triukšmo. Šiandien, kai informacijos srautas yra milžiniškas, kritinis mąstymas tampa gyvybiškai svarbus, nes:

• Apsauga nuo manipuliacijų: Dezinformacija siekia paveikti jūsų emocijas, o kritinis mąstymas padeda išlikti ramiam ir racionaliam. Užuot reaguojant į skandalingą antraštę, kritiškai mąstantis žmogus pirmiausia patikrins, kas yra už jos.
• Geresni sprendimai: Nesvarbu, ar tai būtų sprendimas dėl sveikatos (patikėti internetiniu gydytoju ar tikru gydytoju?), ar sprendimas balsuojant (patikėti politikų pažadais ar jų darbais?), kritinis mąstymas padeda priimti labiau pagrįstus ir naudingus sprendimus.
• Kovojimas su sąmokslo teorijomis: Sąmokslo teorijos klesti, nes jomis lengva patikėti, ypač jei jos paaiškina sudėtingus reiškinius paprastai. Kritinis mąstymas verčia abejoti paprastais paaiškinimais ir ieškoti patikimesnių, įrodymais pagrįstų atsakymų.

Praktiniai patarimai, kaip ugdyti kritinį mąstymą. Kritinis mąstymas yra įprotis. Štai keletas konkrečių žingsnių, kuriuos galite atlikti kasdien:

1. Klausinėkite visko. Kas tai parašė? Ar autorius yra ekspertas šioje srityje? Ar jis turi šališkumo? Ar tai tikro žmogaus, ar robotizuotos paskyros (boto) įrašas?

• Koks šaltinis? Ar tai patikimas naujienų portalas, universiteto tyrimas, ar nuomonės straipsnis bloge?
• Koks tikslas? Ar informacija skirta informuoti, ar apgauti? Ar bandoma ką nors parduoti ar primesti nuomonę?
• Ar tai faktai, ar nuomonė? Ar tai, kas rašoma, gali būti patikrinta?

2. Tikrinkite šaltinius (Fact-checking).

• Patikrinkite kitus šaltinius: Jei perskaitėte įdomią naujieną, patikrinkite, ar apie tai rašo kiti patikimi šaltiniai. Jei tik vienas neaiškus šaltinis skelbia sensacingą informaciją, greičiausiai tai netiesa.
• Naudokite patikimas paieškos sistemas: Nebijokite paieškos laukelyje įvesti raktažodžius ir patikrinti, ar tokia informacija egzistuoja iš oficialių šaltinių (pvz., Pasaulio sveikatos organizacijos, oficialių universitetų puslapių ar žinomų naujienų agentūrų).
• Patikrinkite nuotraukas ir vaizdo įrašus: Yra įrankių, leidžiančių patikrinti, ar nuotrauka buvo naudota anksčiau ir kokiame kontekste. Vienas iš tokių – Google Images Reverse Search. Tiesiog įkelkite nuotrauką ir matysite, kur ji buvo publikuota anksčiau.

3. Atkreipkite dėmesį į emocijas.

• Pajutote stiprią emociją? Stabtelėkite: Jei informacija sukelia stiprų pyktį, baimę ar nuostabą, tai gali būti ženklas, kad ji sukurta siekiant manipuliuoti.
• Klausykite proto, ne širdies: Prieš pasidalindami, paklauskite savęs: „Ar aš šia informacija dalinuosi, nes ji mane sujaudino, ar todėl, kad esu tikras, jog ji teisinga?”

4. Būkite atviri skirtingoms nuomonėms.

• Kritinis mąstymas nereiškia, kad jūs turite būti griežtas ir atstumti viską, kas nauja. Priešingai, tai reiškia, kad esate pasiruošę išklausyti skirtingus požiūrius ir tada, remdamiesi įrodymais, padaryti savo išvadą.

5. Mokykitės iš savo klaidų.

• Net patys kritiškiausi mąstytojai kartais padaro klaidų. Svarbu tai pripažinti, suprasti, kur suklydote ir mokytis iš to, kad ateityje būtumėte atidesni. Kritinis mąstymas nėra raketų mokslas. Tai tiesiog sąmoningas įprotis vertinti informaciją, o ne aklai ja tikėti. Tai pats svarbiausias įrankis, padedantis naršyti sudėtingame šių dienų informacijos pasaulyje.

• KOKIOS DEZINFORMACIJOS FORMOS IR TAKTIKOS YRA DAŽNIAUSIOS, NUKREIPTOS Į PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ GRUPĘ

Dezinformacijos formos ir taktikos yra įvairtios: nukenčia ne tik jauni žmonės, bet ir vyresni. Dezinformacijos skleidėjai dažnai taikosi į pagyvenusių žmonių demografinę grupę, nes jie labiau pasitiki tradiciniais informacijos šaltiniais ir yra mažiau susipažinę su šiuolaikinių dezinformacijos formų įvairove. Be to, jie dažnai turi sukaupę daugiau santaupų ir didesnį turtą, todėl tampa patraukliu taikiniu finansinėms suktybėms.

Dažniausios dezinformacijos formos ir taktikos, nukreiptos į vyresnius žmones

1. Finansinės apgavystės

Tai yra viena pavojingiausių dezinformacijos formų, nes ji tiesiogiai siejama su finansiniais nuostoliais. Dažniausiai pasitaikančios finansinės apgavystės:

• Netikri investavimo pasiūlymai: sukčiai siūlo „puikias” galimybes investuoti į akcijas, kriptovaliutas ar nekilnojamąjį turtą. Jie žada didelę ir greitą grąžą. Dažnai naudojami emociniai spaudimai, sakoma, kad tai „pasiūlymas, galiojantis tik dabar“.
• Apsimetimas giminaičiu ar artimu žmogumi: apgavikas susisiekia su auka, apsimesdamas, kad jos/jo sūnus, dukra ar anūkas papuolė į avariją, buvo apiplėšti ar atsidūrė ligoninėje ir prašo skubiai pervesti pinigų. Tokie atvejai sukelia stiprias emocijas, todėl auka skuba padėti ir nepagalvoja, kad tai gali būti apgavystė.
• Netikri skambučiai iš valstybinių institucijų: Sukčiai prisistato banko, policijos ar „Sodros“ darbuotojais. Jie dažnai bando išgauti asmeninius duomenis, pavyzdžiui, banko sąskaitos numerį ar asmens kodą, teigdami, kad tai būtina norint išspręsti „iškilusią problemą“.

2. Sveikatos dezinformacija

Kas yra sveikatos manipuliacija? Sveikatos manipuliacija yra melagingos arba klaidinančios informacijos apie ligas, gydymą, vaistus ir sveikatingumą platinimas, siekiant apgauti žmones. Dažniausiai tai daroma tam, kad būtų gauta finansinė nauda arba būtų įtikinta, jog reikia atsisakyti tradicinės medicinos.

Ši dezinformacijos rūšis labiausiai paplitusi socialiniuose tinkluose ir interneto platybėse.

• „Stebuklingi” vaistai: Propaguojami nepatikrinti, mediciniškai neįrodyti „stebuklingi” preparatai ar gydymo būdai, kurie tariamai gali išgydyti lėtines ligas ar net vėžį. Tokia informacija dažnai skelbiama su emociškai jautriais atsiliepimais ar nuotraukomis, kurios, kaip teigiama, įrodo jų veiksmingumą.
• Mokslu nepagrįstos teorijos: Pavyzdžiui, nepagrįstos sąmokslo teorijos apie skiepus, 5G ryšį ar tam tikrus maisto produktus. Tokia informacija sukelia baimę ir nepasitikėjimą tradicine medicina bei specialistais.

Sveikatos manipuliacija – tai ypač pavojinga dezinformacijos forma, kuri gali turėti rimtų pasekmių. Ji veikia ne tik finansus, bet ir žmonių sveikatą bei gyvenimus.

Dažniausios formos ir taktikos

Štai keletas pagrindinių sveikatos manipuliacijos formų, su kuriomis galite susidurti:

1. „Stebuklingi” vaistai ir gydymo būdai

Ši dezinformacija dažnai siūlo greitą ir stebuklingą išgijimą nuo sunkių ligų, tokių kaip vėžys, diabetas ar Alzheimerio liga.

• Taktika: Gydymo būdas ar vaistas reklamuojamas kaip „natūralus“, „slaptas“ arba „senovinis“. Tokie produktai dažnai neturi jokių mokslinių įrodymų.
• Emocijos: Naudojami jaudinantys ir asmeniški atsiliepimai (dažnai netikri) apie tariamą išgijimą. Apeliuojama į viltį ir desperaciją, ypač tų žmonių, kuriems tradicinė medicina nepadėjo.
• Pavyzdys: Skelbiama, kad „stebuklingas“ žolelių nuoviras išgydo vėžį, nors jokių mokslinių tyrimų nėra. Žmonės, tikėdami šiuo melu, gali atsisakyti oficialaus gydymo ir taip pakenkti sau.

2. Mokslu nepagrįstos sąmokslo teorijos

Šios teorijos kursto nepasitikėjimą medicinos įstaigomis, farmacijos kompanijomis ir valdžia.

• Taktika: Tvirtinama, kad didelės organizacijos slepia tiesą arba kad ligos buvo sukurtos dirbtinai. Dažnai teigiama, kad gydytojai ar mokslininkai yra papirkti.
• Pavyzdys: Plačiai paplitusios sąmokslo teorijos apie skiepus. Teigiama, kad jie sukelia autizmą ar kitas ligas, nors mokslas tai paneigė. Toks melas kelia baimę ir skatina žmones atsisakyti skiepų, kas gali sukelti ligų protrūkius.

3. Iškraipyta medicininė informacija

Ši dezinformacija yra subtilesnė, nes ji naudoja tikrus mokslinius tyrimus, bet juos interpretuoja neteisingai arba išima iš konteksto.

• Taktika: Parodoma tik dalis tyrimo rezultatų, o visa svarbi informacija (pvz., tyrimo imtis, metodika, išvados apribojimai) yra nutylima.
• Pavyzdys: Paimama tik dalis iš ilgo mokslinio tyrimo straipsnio ir pateikiama kaip įrodymas, kad tam tikras produktas yra naudingas, nors visas tyrimas rodo priešingai arba jo išvados apskritai nėra susijusios su reklamuojamu produktu.

4. Netikri medicininiai patarimai

Internete, ypač socialiniuose tinkluose, gausu neprofesionalių „ekspertų“, kurie dalina patarimus apie sveikatą, dietą ar ligas, nors neturi jokio išsilavinimo.

• Taktika: Tokie asmenys save vadina „gyvenimo būdo ekspertais“ arba „sveikatos guru“ ir siūlo greitus sprendimus. Jie dalijasi vaizdo įrašais ir asmeninėmis istorijomis.
• Pavyzdys: „Štai mano 5 žingsnių planas, kaip atrodyti 10 metų jauniau!“ Tokie patarimai dažnai yra ne tik beverčiai, bet ir gali būti kenksmingi, jei žmonės atsisako konsultacijos su tikru gydytoju.

Kaip apsisaugoti nuo sveikatos melagienų ir manipuliacijos

• Pasitikėkite tik oficialiais šaltiniais: Naudokite tik patikrintus šaltinius, tokius kaip Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Sveikatos apsaugos ministerijos puslapiai, arba žinomi ir patikimi naujienų portalai, kurie remiasi mokslininkų ir gydytojų nuomonėmis.
• Konsultuokitės su gydytoju: Prieš priimdami bet kokius sprendimus dėl savo sveikatos, visada pasitarkite su savo šeimos gydytoju arba specialistu.
• Nebūkite impulsyvūs: Jei skaitote apie „stebuklingą“ vaistą, neskubėkite jo pirkti. Geriau skirkite laiko patikrinti informaciją.
• Mąstykite kritiškai: Klausinėkite savęs: „Kas bando man tai parduoti? Koks yra šaltinio tikslas? Ar informacija pagrįsta moksliniais tyrimais?“

Sveikatos manipuliacija gali atimti ne tik pinigus, bet ir brangų laiką, kuris galėtų būti skirtas tikram ir efektyviam gydymui. Todėl atidumas ir kritiškas mąstymas šioje srityje yra ypač svarbūs.

Manipuliavimas informacija

Šios taktikos dažnai naudojamos siekiant daryti įtaką politiniams ar socialiniams sprendimams.

• Paskyrų vagystės (Phishing): El. paštu ar SMS žinutėmis siunčiamos netikros nuorodos. Paspaudus ant jų, asmuo nukreipiamas į suklastotą puslapį, kuriame prašoma suvesti prisijungimo duomenis. Taip sukčiai pavagia asmeninę informaciją, kuri vėliau gali būti naudojama kitiems tikslams, pavyzdžiui, pinigų vagystei ar asmens tapatybės vagystei.
• Iškreiptas turinys: Pasirodo straipsniai, kurie, rodos, informuoja apie tam tikrus politinius įvykius ar sprendimus, tačiau iš tikrųjų yra iškreipiami faktai ir pateikiama tik viena, šališka, požiūrio pusė. Dažnai tokie straipsniai yra skirti kurstyti neapykantą tam tikroms socialinėms grupėms ar partijoms.
• Netikri vaizdai irvaizdo įrašai: Dezinformacija dažnai platinama per apdorotas nuotraukas ir vaizdo įrašus, kurie sukurti manipuliuojant originaliais šaltiniais. Pavyzdžiui, kad ir su nuotraukomis, išimtomis iš konteksto, kurios yra naudojamos, kad pagrįstų melagingą teiginį.

Kadangi vyresnio amžiaus žmonės, dažnai labiau linkę pasitikėti informacija, kurią gauna, svarbu nuolat lavinti kritinį mąstymą ir patikrinti visą gaunamą informaciją. Svarbiausia – niekada nesidalinti asmenine informacija, nepervedinėti pinigų ir nepaspausti ant įtartinų nuorodų, ypač jei to prašoma skubiai.

• DEZINFORMACIJOS KANALAI

Dzinformacija dažnai plinta per skirtingus kanalus, o jos skleidėjai pasirenka tuos, kuriais auditorija labiausiai pasitiki. Pažvelkime atidžiau į jūsų paminėtus kanalus:

Elektroninis paštas

Elektroninis paštas (el. paštas) yra vienas iš seniausių, bet vis dar efektyvių dezinformacijos kanalų. Pensinio amžiaus žmonės, kurie nėra įpratę tikrinti kiekvieno laiško autentiškumo, gali lengvai tapti sukčių taikiniu.

Kaip tai vyksta?

• Fiktyvūs pranešimai: Gaunami el. laiškai, tariamai siųsti iš patikimų institucijų (bankų, mokesčių inspekcijos, pašto tarnybos ar net giminaičių). Juose dažnai prašoma atnaujinti asmeninius duomenis, patvirtinti banko sąskaitos informaciją arba apmokėti neva pradelstą sąskaitą.
• Žalingos nuorodos ir priedai: Laiškuose gali būti nuorodų į suklastotas svetaines arba kenkėjiškų priedų. Paspaudus ant jų, į kompiuterį gali būti įdiegta programa, kuri vagia asmens duomenis, arba žmogus nukreipiamas į svetainę, kuri atrodo kaip banko puslapis, tačiau yra skirta prisijungimo duomenims pavogti.

„Facebook“ ir „YouTube“

Šie socialiniai tinklai tapo pagrindinėmis dezinformacijos platformomis, nes informaciją juose lengva pasidalinti, o vaizdo turinys yra itin įtraukiantis.

Kaip tai vyksta?

• Emocijas sukeliantis turinys: Dezinformacija „Facebook“ ir „YouTube“ dažnai apeliuoja į stiprias emocijas, tokias kaip pyktis, baimė ar susirūpinimas. Tai gali būti sensacingos antraštės, suklastoti video reportažai ar klaidinantys straipsniai, kurie skatina dalintis informacija net nepatikrinus jos šaltinio.
• Sąmokslo teorijos: Šiose platformose gausu sąmokslo teorijų, pradedant nuo tariamų politinių sąmokslų ir baigiant medicinos mitais. Toks turinys lengvai randa savo auditoriją, kuri jaučiasi atradusi „tiesą“, nors realybė yra visiškai kitokia.

Telefoniniai skambučiai

Telefoniniai skambučiai yra ypač veiksmingas dezinformacijos platinimo būdas, nes senjorai, ypač vieni gyvenantys, yra labiau linkę pasitikėti kalbančiuoju.

Kaip tai vyksta?

• Sukčiavimas apsimetant: Skambinantys asmenys prisistato banko darbuotojais, policininkais ar kitų institucijų atstovais. Jie gali tvirtinti, kad asmens banko sąskaita yra užblokuota, kad įvykdytas įtartinas pavedimas ar kad asmuo yra tapęs nusikaltimo auka. Tai sukuria stresinę situaciją, kurioje žmogus, norėdamas išvengti pavojaus, greitai atskleidžia asmeninius duomenis, prisijungimo kodus ar perveda pinigus.
• Klaidinanti informacija: Skambučiais taip pat gali būti skleidžiama politinė ar socialinė dezinformacija, pavyzdžiui, neva rengiami neteisėti rinkimai, artėja krizė, ar kad giminaičiui nutiko nelaimė. Tokie skambučiai kelia sumaištį ir nepasitikėjimą.

Kaip apsisaugoti?

Svarbiausia yra atsargumas ir kritinis mąstymas. Prieš reaguojant į bet kokią staiga gautą informaciją:

• Patikrinkite šaltinį: Neišsiųskite pinigų ir neatskleiskite duomenų, jei nesate įsitikinęs, kas jums skambina, rašo ar siunčia žinutes. Geriau patys paskambinkite į instituciją, kurios atstovu prisistatė skambinantysis, ir pasitikslinkite.
• Neskubėkite: Dezinformacijos skleidėjai dažnai kuria skubos jausmą, sakydami, kad „likęs tik vienas šansas“ arba „turite sureaguoti dabar“. Tokiais atvejais geriausia sustoti ir gerai pagalvoti.
• Dalinkitės tik patikrinta informacija: Venkite dalintis įrašais, straipsniais ar video, kurių šaltiniu nesate tikri. Jei kyla abejonių, geriau pasitikrinti informaciją oficialiuose naujienų portaluose ar valstybinių institucijų tinklalapiuose.

Socialiniai tinklai ir internetas

Senjorai vis aktyviau naudojasi internetu ir socialiniais tinklais, ypač „Facebook“. Būtent čia jie dažnai susiduria su klaidinančiomis antraštėmis, melagingomis naujienomis ar sąmokslo teorijomis, kurios plinta greičiau nei faktinė informacija. Nors internetas suteikia daug naudingos informacijos, kartu atveria duris ir dezinformacijai, kuri dažnai būna patraukliai pateikta.

Žodinė sklaida

Informacija dažnai plinta iš lūpų į lūpas. Senjorai linkę dalintis informacija, kurią išgirdo iš draugų, kaimynų ar giminių. Deja, ši informacija gali būti iškraipyta ar net visiškai melaginga. Šis dezinformacijos plitimo būdas yra labai pavojingas, nes informacija yra perduodama per artimą, pasitikėjimą keliantį žmogų, todėl ja labiau tikima.

Tradicinė žiniasklaida

Nors daugelis mano, kad dezinformacija plinta tik internetu, kai kurie senjorai vis dar aktyviai seka tradicines žiniasklaidos priemones, tokias kaip radijas ar spauda. Deja, retkarčiais ir čia gali pasitaikyti nepatikrintos ar iškraipytos informacijos. Be to, radijas, spausdinta spauda ir kai kurie televizijos kanalai yra ypač patrauklūs senjorams, nes jiems yra priprasta ir patogi komunikacijos forma.

• NARATYVAI IR MANIPULIACIJOS

Norėčiau pabrėžti, kad dezinformacija dažnai naudoja specifinius naratyvus ir manipuliacijos metodus, kurie ypač veiksmingai veikia pažeidžiamas auditorijas, įskaitant ir senjorus. Pateikiu populiariausius iš jų:

Naratyvai (pasakojimai)

Tai yra nuolatos kartojamos istorijos ir idėjos, kurios dažnai tampa įsitikinimais.

• „Mes prieš juos“: Šis naratyvas yra vienas stipriausių ir pavojingiausių. Jis kuria susiskaldymą visuomenėje, nustatydamas aiškią ribą tarp „savų“ (gerųjų) ir „svetimų“ (blogųjų). Tai gali būti politiniai oponentai, tautinės mažumos, migrantai, ar tiesiog „elitas“, kuris neva siekia pakenkti paprastiems žmonėms.
• „Sugrįžimas į aukso amžių“: Šis naratyvas remiasi nostalgija ir idealizuota praeitimi. Juo tvirtinama, kad anksčiau gyvenimas buvo geresnis, o dabartinė valdžia ar globalizacija viską sugadino. Toks pasakojimas apeliuoja į senjorų prisiminimus ir gali paskatinti nepasitikėjimą dabartine sistema.
• „Slaptas sąmokslas“: Teigiama, kad viską valdo slaptos, šešėlinės jėgos. Tai gali būti turtingi verslininkai, politikai, slaptos organizacijos, ar netgi užsienio valstybės. Sąmokslo teorijos dažnai paaiškina sudėtingus įvykius paprastais ir lengvai suprantamais būdais, dėl ko jos tampa itin patrauklios tiems, kurie jaučiasi bejėgiai ar nesupranta aplinkos.
• „Visi meluoja, tik mes sakome tiesą“: Šis naratyvas stengiasi diskredituoti visus tradicinius informacijos šaltinius – žiniasklaidą, mokslininkus, institucijas – ir pristatyti dezinformacijos skleidėjus kaip vienintelius „tikrosios tiesos“ sergėtojus.

MANIPULIACIJOS METODAI

Apeliavimas į emocijas, grasinimai ir finansiniai pažadai yra vieni populiariausių ir veiksmingiausių manipuliacijos metodų, kurie plačiai naudojami dezinformacijoje. Šie metodai padeda pasiekti tikslą – priversti žmogų veikti neapgalvotai, be kritinio mąstymo.

Apeliavimas į emocijas

Šis metodas yra ypač veiksmingas, nes emocijos dažnai užgožia logiką ir kritinį mąstymą. Dezinformacijos skleidėjai stengiasi sukelti stiprias emocijas, kad žmogus, pasijutęs pasipiktinęs ar išsigandęs, iškart pasidalintų informacija su kitais.

Emocinės manipuliacijos būdai:

• Baimės kurstymas: Tai bene populiariausias emocinės manipuliacijos būdas. Dezinformacija stengiasi įtikinti, kad artėja didelė grėsmė – ekonomikos krizė, karas, migrantų antplūdis, pandemija ar pan. Pavyzdžiui, gali būti skleidžiamos žinutės, kad „artėja maisto stygius, todėl skubiai kaupti atsargas” arba „valdžia slapta ruošiasi įvesti naujus mokesčius”. Tokie pranešimai sukelia baimę dėl ateities ir skatina nepasitikėjimą valstybe.
• Pasipiktinimo kurstymas: Šis metodas veikia, kai dezinformacija apeliuoja į neteisybės jausmą. Gali būti skleidžiamos istorijos apie tai, kaip „valdžia vogia pinigus iš paprastų žmonių”, „korumpuoti politikai gyvena prabangoje”, kol kiti vos suduria galą su galu. Tai sukelia stiprų pyktį, kuris gali paskatinti neapgalvotus veiksmus, pavyzdžiui, balsavimą už radikalias politines jėgas.
• Nostalgijos jausmas: Ypatingai veiksminga manipuliacija, skirta vyresnio amžiaus žmonėms. Dezinformacija gali romantizuoti praeitį, teigdama, kad „anksčiau gyvenimas buvo geresnis, stabilesnis, ir mes turime atkurti buvusią tvarką”. Tai apeliuoja į sentimentus ir norą sugrįžti į tariamai saugesnę ir geresnę erą.

Grasinimai

Šis metodas dažnai naudojamas su baimės kurstymu. Grasinimai gali būti tiesioginiai ir netiesioginiai, tačiau jų tikslas – įbauginti žmogų ir priversti jį veikti skubotai.

• Asmeniniai grasinimai: Skambinantys sukčiai gali grasinti, kad užblokuos banko sąskaitą, jei žmogus neperves pinigų, ar net grasinti policija, jei asmuo neatskleis asmeninės informacijos. Tokiais atvejais, išgąsdintas žmogus, ypač pensininkas, kuris nėra įpratęs prie tokių situacijų, gali lengvai pasiduoti spaudimui.
• Grėsmės reputacijai: Kai kurie manipuliatoriai gali grasinti išviešinti neva gėdingą ar asmeninę informaciją, jei žmogus nesumokės tam tikros sumos ar nepadarys to, ko prašoma.

Finansinių pažadų davimas

Finansiniai pažadai – tai vienas iš labiausiai viliojančių manipuliacijos metodų. Visi nori lengvai užsidirbti, o finansinė gerovė yra aktuali bet kokio amžiaus žmonėms. Prie finansinių pažadų priskiriama:

• Netikėti laimėjimai: Gaunami el. laiškai, žinutės ar skambučiai, informuojantys, kad asmuo laimėjo didelę pinigų sumą, bet kad ją atsiimti, reikia sumokėti „administracinį mokestį”, „banko pavedimo mokestį” ar atskleisti banko sąskaitos duomenis. Deja, realybėje jokio prizo nėra, o pinigai išviliojami.
• Greito praturtėjimo schemos: Gali būti siūloma investuoti į tariamai labai pelningas, bet neegzistuojančias investicijas ar piramidės schemas, žadant stulbinamą grąžą per labai trumpą laiką. Dažnai tokios schemos pristatomos kaip „išskirtinė proga, kuri pasitaiko tik kartą gyvenime”.

Šie metodai, derinami su kitomis manipuliacijos formomis, sukuria efektyvią sistemą, kuri padeda dezinformacijos skleidėjams pasiekti savo tikslų. Svarbu atminti, kad atsargumas ir kritinis mąstymas yra geriausia apsauga nuo šios rizikos.

Kiti naudojami metodai, siekiant, kad dezinformacija būtų įtikinama ir emociškai paveiki.

• Emocinis šokiravimas: Informacija pateikiama taip, kad sukeltų stiprias emocijas – baimę, pyktį, pasipiktinimą, gailestį. Pavyzdžiui, naudojami kraupūs, iš konteksto išimti vaizdai ar istorijos, kurios sukrėstų ir paskatintų dalintis turiniu.
• Autoriteto apsimetinėjimas: Dezinformacijos šaltiniai dažnai apsimeta patikimais – mokslininkais, gydytojais, žurnalistais, ar ekspertais, kad informacija atrodytų patikimesnė.
• Išimtis kaip taisyklė: Pateikiamas vienas atskiras atvejis ir pristatomas kaip norma. Pavyzdžiui, vienas konkretus nusikaltimas, įvykdytas migrantų, yra pateikiamas kaip įrodymas, kad visi migrantai yra pavojingi.
• Faktų iškraipymas: Nors pateikiami faktai gali būti ir teisingi, jie yra pateikiami neteisingame kontekste arba praleidžiama esminė informacija. Tokia dezinformacija yra ypač pavojinga, nes ji atrodo pusiau teisinga, todėl ją sunkiau atpažinti.
• Daugybiniai šaltiniai: Skleidžiant dezinformaciją, dažnai naudojama daugybė nepatikimų šaltinių, kad susidarytų įspūdis, jog istorija yra patikrinta ir plačiai pripažinta. Kuo daugiau nepatikimų „šaltinių“, tuo labiau tikima informacija.

Šių naratyvų ir manipuliacijų derinys yra labai veiksmingas, nes jie sukuria uždarą informacinę erdvę, kurioje žmogus tiki, kad randa „tikrąją tiesą“, o bet kokia išorinė informacija yra atmetama kaip „propagandinė“.

• DEZINFORMACIJOS ATPAŽINIMAS

Atpažinti dezinformaciją yra įgūdis, kuris padeda atsirinkti patikimą informaciją ir atsispirti manipuliacijoms. Panagrinėkime išsamiau keturis pagrindinius aspektus: šaltinio patikimumo tikrinimą, faktų tikrinimą, emocijų vaidmens suvokimą ir manipuliuojančių antraščių atpažinimą.

1. Šaltinio patikimumo tikrinimas

Pirmas žingsnis – atidžiai įvertinti, iš kur gaunate informaciją. Šaltinio patikimumo tikrinimas

• Kas yra šaltinis? Tai gali būti naujienų portalas, socialinio tinklo puslapis, asmeninis tinklaraštis ar net draugo pasidalintas pranešimas. Patikimi šaltiniai yra žinomi, turi geras reputacijas ir prisiima atsakomybę už savo publikacijas. Pavyzdžiui, didieji Lietuvos naujienų portalai, valstybinės institucijos ar universitetai. Nežinomi, neseniai sukurti ar neaiškaus pavadinimo portalai dažnai skleidžia dezinformaciją.
• Patikrinkite interneto adresą (URL). Sukčiai kuria svetaines, kurių adresai yra labai panašūs į gerai žinomų portalų, tačiau su smulkiomis klaidomis (pvz., delfi.lt gali tapti delfi-info.lt arba delfiii.lt). Visada atkreipkite dėmesį į šiuos niuansus.
• Ieškokite kontaktinės informacijos. Patikimi šaltiniai turi aiškią kontaktinę informaciją – adresą, el. paštą, telefono numerį. Jei svetainė yra anoniminė ir neturi jokios informacijos, tai didelė tikimybė, kad ja nevertėtų pasitikėti.
• Patikrinkite, kas yra autorius. Jei straipsnis pasirašytas konkrečiu autoriaus vardu, patikrinkite jį internete. Ar tai realus žurnalistas? Ar jis dirba tam tikroje redakcijoje?

• Faktų tikrinimas

 Net jei šaltinis atrodo patikimas, verta patikrinti, ar pateikta informacija yra teisinga.

• Naudokitės paieška. Įveskite pagrindinius straipsnio raktažodžius į paieškos sistemą. Ar tą pačią informaciją skelbia ir kiti, patikimi naujienų portalai? Ar bent trys skirtingi, nepriklausomi šaltiniai patvirtina informaciją? Jei ne, tai gali būti melas.
• Patikrinkite informaciją oficialiuose šaltiniuose. Jei kalbama apie ligas, pasitikrinkite Sveikatos apsaugos ministerijos ar Pasaulio sveikatos organizacijos svetaines. Jei kalbama apie ekonomiką ar politiką, ieškokite informacijos oficialiose valstybės institucijų svetainėse.
• Atkreipkite dėmesį į įrodymus. Ar straipsnyje yra nurodomi konkretūs įrodymai, tyrimų nuorodos, ar jis remiasi tik neįvardintais šaltiniais ir spekuliacijomis?

• Emocijų vaidmens suvokimas

Dezinformacija dažnai sukurta siekiant sukelti stiprias emocijas, kurios užgožia kritinį mąstymą.

• Pajauskite, ar jumis manipuliuoja. Jei skaitant straipsnį ar žiūrint vaizdo įrašą jaučiate staigų pyktį, pasipiktinimą ar baimę, sustokite. Paklauskite savęs, ar ši informacija tiesiogiai apeliuoja į jūsų jausmus, ar pateikia logiškus faktus?
• Neapgalvotai nesidalinkite. Emociniai pranešimai dažnai skatina dalintis jais iškart. Prieš paspausdami mygtuką, giliai įkvėpkite ir atidžiai patikrinkite informaciją.
• Atskirkite nuomonę nuo faktų. Ne visi straipsniai yra objektyvūs. Kai kurie yra komentarai ar nuomonės, o kiti – faktų pristatymas. Svarbu gebėti atskirti šiuos du informacijos tipus.

• Manipuliuojančių antraščių atpažinimas

Antraštės yra vienas pagrindinių dezinformacijos įrankių. Jos dažnai yra specialiai sukurtos, kad patrauktų dėmesį ir priverstų paspausti.

• Sensacingos antraštės. Pavyzdžiui: „Štai ką jie slepia!“, „Visi privalo tai žinoti!“, „Ši žinia supurtys pasaulį!“. Tokios antraštės dažnai žada atskleisti slaptą, sensacingą informaciją, bet pateikia melagingą turinį. Ar antraštė yra sensacinga? Dažnai melagingos naujienos turi stulbinančias, šokiruojančias antraštes, kurios apeliuoja į emocijas, bet neturi realaus pagrindo. Jei antraštė atrodo per daug gera ar per daug bloga, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra. Klaidinančios antraštės. Jos gali iškraipyti straipsnio esmę ar pabrėžti nereikšmingus aspektus, kad sukurtų neteisingą įspūdį. Perskaitę antraštę, perskaitykite visą straipsnį, kad įsitikintumėte, ar jis atitinka pažadą.
• Antraštės su didžiosiomis raidėmis ir šauktukais. Agresyvus šriftas ir ženklai yra dar vienas manipuliacijos būdas, siekiant pabrėžti tariamą informacijos svarbą.

5. Svarbu įvertinti turinio kokybę.

Ieškokite gramatinių klaidų: Profesionalūs žurnalistai ir redaktoriai stengiasi, kad jų tekstai būtų be klaidų. Jei straipsnis ar žinutė pilna klaidų, tai gali reikšti, kad autorius nėra profesionalas.

Ar turinys išplaukia iš konteksto? Dažnai dezinformacija naudoja realius faktus, citatas ar nuotraukas, tačiau išima jas iš pradinio konteksto, kad pakeistų prasmę. Pavyzdžiui, senas nuotraukas iš karo zonos gali pristatyti kaip šviežias, susijusias su šiuo metu vykstančiu konfliktu.

6. Ieškokite papildomų įrodymų

• Ar informaciją patvirtina kiti šaltiniai? Patikrinkite, ar tą pačią informaciją skelbia ir kiti, patikimi šaltiniai (pvz., didžiausi Lietuvos naujienų portalai, nacionalinė televizija ar oficialios valstybinės institucijos). Jei apie didelį įvykį praneša tik vienas mažai žinomas tinklalapis, tai gali būti melas.
• Pasinaudokite paieška: Įveskite į „Google“ ar kitą paieškos sistemą pagrindinius antraštės žodžius. Jei tai melaginga naujiena, tikėtina, kad kiti šaltiniai jau ją paneigė.

7. Būkite kritiškas skaitant komentarus ir dalinantis

• Apsimetinėjimas: Atkreipkite dėmesį į tai, ar komentaruose nėra per daug entuziastingų atsiliepimų, kurie atrodo sukurti siekiant suklaidinti kitus skaitytojus. Tai ypač populiaru socialiniuose tinkluose.
• Neplatinkite nepatikrintos informacijos: Jei kyla abejonių, geriau nesiųsti informacijos draugams ar giminėms ir nepublikuoti jos savo socialinių tinklų profilyje. Prieš dalinantis, visada patikrinkite.

Dezinformacijos atpažinimas reikalauja pastangų, bet yra gyvybiškai svarbus šiuolaikiniame informacijos pasaulyje. Pradedant nuo informacijos šaltinio, baigiant antraštės analize, kiekvienas žingsnis padeda atskirti tiesą nuo melo ir išsaugoti jūsų saugumą. Svarbiausia – niekada nepasiduokite pirmai emocijai, kurią sukelia naujiena, ir visada patikrinkite, ar ji yra teisinga.

• DEZINFORMACIJA IR MELAGIENOS: REALŪS, GYVENIMIŠKI PAVYZDŽIAI

Šiais laikais, kai informacija plinta akimirksniu, atskirti faktus nuo išgalvotų istorijų tampa vis sudėtingiau. Dezinformacija ir melagienos – tai ne tik politinės manipuliacijos ar didelės sąmokslo teorijos. Jos veikia mūsų kasdienį gyvenimą, pasiekdamos mus per socialinius tinklus, žiniasklaidą ir net pokalbius su draugais. Toliau pateikiami keli realūs, gyvenimiški pavyzdžiai, iliustruojantys, kaip dezinformacija gali klaidinti ir daryti žalą.

1. Medicininė dezinformacija ir klaidinantys patarimai

Pandemijos metu ypač išryškėjo melagingos informacijos, susijusios su sveikata, pavojus.

• Pavyzdys: Socialiniuose tinkluose ir forumuose aktyviai buvo dalijamasi „natūraliais“ gydymo būdais, neva padedančiais išvengti ar išgydyti tam tikras ligas. Pavyzdžiui, teiginiai, kad didelės vitamino C dozės arba tam tikros žolelės gali apsaugoti nuo virusų, buvo plačiai paplitę. Nors vitaminai yra svarbūs, tokie teiginiai klaidinantys, nes jie sukuria iliuziją, kad profesionali medicininė pagalba ar patvirtinti vaistai nėra būtini. Tai gali lemti pavojingą delsimą kreiptis į medikus, o tai gali sukelti rimtų komplikacijų.
• Pavyzdys: Gana populiarus mitas apie kosmetiką ar maisto produktus, esą jie sukelia vėžį. Pavyzdžiui, melagingi pranešimai, kad dezodorantai, turintys tam tikrų sudedamųjų dalių, sukelia krūties vėžį, skatina žmones atsisakyti tam tikrų prekių, o tai gali turėti neigiamų pasekmių jų sveikatai ir gerovei. Nors ingredientų tyrimai yra svarbūs, tokie teiginiai dažnai remiasi nesusijusiais arba menkai ištirtais šaltiniais ir sukelia nepagrįstą paniką.

2. Klaidinanti informacija apie aplinkosaugą ir klimatą

Dezinformacija apie aplinkos problemas dažnai yra subtili ir skirta sėti abejones dėl mokslo įrodytų faktų.

• Pavyzdys: Teiginiai, kad elektromobiliai iš tiesų yra labiau kenksmingi aplinkai nei benzininiai, nes jų gamybai ir baterijų gamybai sunaudojama daug energijos, o baterijos yra sunkiai perdirbamos. Nors šis procesas kelia tam tikrų iššūkių, išsamūs tyrimai rodo, kad bendras elektromobilių anglies pėdsakas vis tiek yra gerokai mažesnis nei tradicinių automobilių. Tokia dezinformacija dažnai naudoja iškreiptus duomenis arba pabrėžia vieną problemos aspektą, ignoruodama bendrą vaizdą. Tai gali atgrasyti žmones nuo tvaresnių pasirinkimų.
• Pavyzdys: Melagingi pranešimai, kad didžiuliai miškų gaisrai tam tikrose pasaulio dalyse buvo „dirbtinai sukelti“, siekiant „užvaldyti žemę“ ar kitais neaiškiais tikslais. Nors padegimai pasitaiko, tokie teiginiai paprastai neturi jokių įrodymų ir menkina tikrąsias gaisrų priežastis, tokias kaip klimato kaita ir sausros, taip atitraukiant dėmesį nuo tikrosios problemos ir skatinant nepagrįstą nepasitikėjimą valdžios institucijomis ir mokslininkais.

3. Dezinformacija, nukreipta prieš verslą ir prekės ženklus

Melagienos gali būti naudojamos konkurenciniais tikslais arba tiesiog siekiant pakenkti konkrečiai įmonei ar asmeniui.

• Pavyzdys: Išplatinamas melagingas teiginys, kad žinomas tarptautinis greito maisto restoranas naudoja „neaiškios kilmės mėsą“ arba „laboratorijoje sukurtus“ produktus, siekiant atgrasyti klientus. Ši informacija dažnai plinta per socialinius tinklus, kur ji sparčiai pasiekia plačią auditoriją. Nors tai gali būti tiesiog melagingas piktas pokštas, toks pranešimas gali sukelti didelę žalą prekės ženklo reputacijai ir pardavimams, o restorano savininkui gali tekti įdėti daug pastangų paneigiant šiuos teiginius.
• Pavyzdys: Išgalvotos istorijos apie tai, kad tam tikras prekės ženklas remia nepopuliarias politines idėjas arba bendradarbiauja su abejotinais asmenimis ar organizacijomis. Pavyzdžiui, melaginga informacija, kad populiari drabužių kompanija naudoja vaikų darbą arba teršia aplinką, nors to įrodymai neegzistuoja. Tokios dezinformacijos tikslas yra sukurti neigiamą reputaciją, skatinant žmones boikotuoti tam tikrus produktus ar paslaugas.

Šie pavyzdžiai rodo, kad dezinformacija nėra tik didelių politinių žaidimų dalis. Ji tiesiogiai veikia mūsų sprendimus – ką pirkti, kuo tikėti ir kaip rūpintis savo sveikata. Norint atpažinti melagienas, svarbu kritiškai vertinti gaunamą informaciją ir patikrinti šaltinius.

Gebėjimas atskirti tikrus faktus nuo melagienų yra esminė šiuolaikinio gyvenimo dalis. Ar 4. pastebėjai dezinformaciją savo aplinkoje?

• Finansinė dezinformacija ir apgavystės

Melaginga informacija finansinėje srityje dažnai yra nukreipta į asmeninį praturtėjimą ir gali sukelti didelių nuostolių.

• Pavyzdys: „Greito praturtėjimo” schemos. Socialiniuose tinkluose ir el. paštu platinami skelbimai apie „naują, revoliucinį būdą uždirbti tūkstančius per dieną be jokių pastangų“. Dažnai tokios schemos remiasi kriptovaliutų prekyba ar investicijomis į neegzistuojančias platformas. Tokie pranešimai sukurti taip, kad atrodytų patikimi – juose naudojami netikri sėkmės istorijų pasakojimai, padirbti grafikų vaizdai ir garantuojamos didelės grąžos. Realiai tai yra piramidinės schemos, kurios išvilioti pinigus iš lengvatikių, o tikroji grąža neegzistuoja.
• Pavyzdys: Klaidinančios reklamos apie nuolaidas ir dovanas. Gausiai siunčiami el. laiškai ar SMS žinutės, skelbiančios apie laimėtą prizą, brangų telefoną ar didelę nuolaidą žinomos įmonės prekei. Norint atsiimti prizą, prašoma įvesti asmeninius duomenis (vardą, pavardę, el. pašto adresą) ir banko kortelės informaciją „siuntimo mokesčiui“ apmokėti. Tai yra „fišingas” (angl. phishing), arba duomenų vagystė, kurios metu apgavikai siekia pasisavinti asmeninę informaciją, vėliau ją panaudoti neteisėtai veiklai, pavyzdžiui, pavogti pinigus iš banko sąskaitos.

---

2. Socialinė ir politinė dezinformacija

Šios rūšies dezinformacija siekia paveikti visuomenės nuomonę, sukelti nepasitikėjimą arba manipuliuoti rinkėjų elgesiu.

• Pavyzdys: Iškreipti faktai apie imigrantus ar pabėgėlius. Socialiniuose tinkluose platinamos nuotraukos, kuriose vaizduojami neva imigrantų padaryti nusikaltimai ar jų „neteisėti“ reikalavimai, nors nuotraukos būna paimtos iš visiškai kitų įvykių, kitos šalies ar netgi visai nesusijusios su įvykiu. Tokios melagienos sukuria neigiamą stereotipą ir skatina visuomenės susiskaldymą. Tai dažnai remiasi baimėmis ir emocijomis, o ne faktais.
• Pavyzdys: Melagingos naujienos apie vietos valdžios sprendimus. Prieš savivaldos rinkimus ar sprendžiant svarbius miesto klausimus, pavyzdžiui, statant naują tiltą ar keičiant transporto schemą, gali būti platinama melaginga informacija. Pavyzdžiui, teigiama, kad savivaldybė „slapta pardavė viešąjį parką“ privačiam vystytojui, nors iš tiesų buvo tik svarstomas projektas, kuris niekada nebuvo patvirtintas. Tokios melagienos kuria nepasitikėjimą valdžios institucijomis ir gali daryti įtaką rinkimų rezultatams.

3. Dezinformacija apie maistą ir sveikatą

Šios melagienos yra labai populiarios, nes jos liečia asmeninius sveikatos ir mitybos įpročius.

• Pavyzdys: „Supermaisto“ mitai. Internete gausu informacijos apie tam tikrus produktus, kurie neva stebuklingai gydo ligas, padeda sulieknėti ar prailgina gyvenimą. Pavyzdžiui, teigiama, kad „cinamonas visiškai išgydo diabetą“, arba „žalioji arbata apsaugo nuo visų rūšių vėžio“. Nors šie produktai gali būti naudingi, tokie teiginiai yra perdėti ir klaidinantys. Jie gali paskatinti žmones atsisakyti profesionalaus gydymo ir pasikliauti nepatvirtintomis priemonėmis, o tai gali sukelti rimtų sveikatos problemų.
• Pavyzdys: Melagienos apie genetiškai modifikuotus organizmus (GMO). Dažnai platinama informacija, kad GMO produktai yra „pavojingi“ ir „sukelia vėžį“, nors moksliniai tyrimai patvirtina, kad tinkamai reguliuojami GMO yra saugūs. Melagienos dažnai naudoja emocinę kalbą, pavyzdžiui, „nuodai jūsų lėkštėje“, ir ignoruoja mokslinius duomenis, kurie rodo, kad GMO gali padėti padidinti derlių ir sumažinti pesticidų naudojimą, o tai yra naudinga aplinkai ir visuomenei.

---

Kodėl dezinformacija taip lengvai plinta?

• Emocijos: Melagienos dažnai apeliuoja į stiprias emocijas, tokias kaip baimė, pyktis ar nuostaba. Mums lengviau pasidalinti tuo, kas sukelia emocinę reakciją.
• Informacijos perteklius: Šiuolaikiniame pasaulyje mes esame užversti informacija, todėl sunku kritiškai įvertinti kiekvieną naujieną.
• Socialinių tinklų algoritmai: Socialiniai tinklai rodo mums panašų turinį, į kurį jau anksčiau reagavome, taip sukurdamas „informacijos burbulą“, kuriame retai susiduriame su skirtingomis nuomonėmis ar faktais.

Svarbu nuolat tikrinti informacijos šaltinius ir ieškoti patikimos informacijos. Ar tau teko susidurti su kuria nors iš šių situacijų?

Siekdama sumažinti šių grėsmių mastą, Ryšių reguliavimo tarnybos iniciatyva „Nė vienas nėra pamirštas“ dalyvauja ES finansuojamame projekte ,,Saugesnis internetas“ ir kartu su projektu „Švarus internetas“ pristato nemokamas edukacines tinklalaides. Jose ekspertai paprastai ir suprantamai paaiškina, kaip atpažinti sukčių pinkles ir apsaugoti save bei artimuosius.

Žemiau pateikiamas Žemėlapis, kuriame geltonais taškais pažymėtos savivaldybės, kuriose pasirinktos LPS „Bočiai” bendrijos, kuriose bus pravesti mokymai.

Svarbus projekto viešinimo elementas – informaciniai lapeliai (skrajutės), kuriose patalpinta glausta medžiaga apie projektą. Žemiau informacinio lapelio turinys.

Informacinis lapelis

LIETUVOS PENSININKŲ SĄJUNGOS „BOČIAI“ EDUKACIJA, STIPRINANTI ATSPARUMĄ DEZINFORMACIJAI

Projekto tikslas – parengus medžiagą, skirtą  Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ narių ir kitų vyresnio amžiaus žmonių atsparumui dezinformacijai didinti, suteikti jiems žinių ir praktinių įgūdžių, leidžiančių savarankiškai identifikuoti, analizuoti ir kritiškai vertinti informaciją, taip mažinant dezinformacijos poveikį jų kasdieniam gyvenimui ir didinant pilietinį sąmoningumą..

Projekto veiklos:

• Mokomoji informacinė medžiaga, skirta pagyvenusiems žmonėms dezinformacijos atpažinimui;
• Dezinformacijos atpažinimo mokymai vyresnio amžiaus žmonėms: stiprinant atsparumą informaciniame amžiuje;
• Informacijos apie projekto „Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ edukacija, stiprinanti atsparumą dezinformacijai“ vykdymą sklaida.

Pav. LPS „Bočiai“ bendrijos, įtrauktos į projektą

Laukiama nauda ir rezultatai. Tikimasi, kad įgyvendinus projektą, Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ nariai ir kiti vyresnio amžiaus žmonės taps atsparesni dezinformacijai, gebės kritiškiau vertinti gaunamą informaciją ir priimti labiau apgalvotus sprendimus. Tai prisidės prie aktyvesnio ir informuotesnio jų dalyvavimo visuomenės gyvenime, mažins socialinę atskirtį ir stiprins demokratinius procesus Lietuvoje. Ilgalaikėje perspektyvoje projektas padės kurti sąmoningesnę ir atsparesnę visuomenę, gebančią atsispirti išorės manipuliacijoms.

ATSAKINGI UŽ PROJEKTO VYKDYMĄ

LPS „Bočiai“ l.e.p. pirmininkė Irena Kriščiukaitienė

Valdybos narė Veronika Vaitkienė

Finansistė Vida Globienė

Kaštonų 4B-201, Vilnius, tel. +370  61143286,

el. paštas lietbociai@gmail.com

Projektas finansuojamas pagal Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projektą

Projekto vadovė Irena Kriščiukaitienė, projekto vykdytojos Irena Kriščiukaitienė ir Veronika Vaitkienė

„Lietuvos pensininkų sąjunga “Bočiai“ bendrijų veiklos skatinimas“, 2023 m.

2023 m. LPS „Bočiai“ pradėjo vykdyti LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projektą VAŽ-03592 „Lietuvos pensininkų sąjunga “Bočiai“ bendrijų veiklos skatinimas“. Projekto vertė – 32 000 Eur.

Projekto tikslas – atstovauti Lietuvos pensininkų ekonominius, socialinius, kultūrinius ir politinius interesus, skatinti švietėjišką veiklą ir saviraišką, propaguoti sveiką gyvenseną, plėtoti savitarpio pagalbą, šalpą, slaugą, globą ir labdarą, puoselėti tautines bei kultūrines tradicijas; Bendruose renginiuose su jaunesnių kartų atstovais perduoti sukauptas gyvenimo vertybes ir siekti savitarpio supratimo, derinti savo narių privačius ir viešuosius interesus.

Įgyvendinant šį tikslą LPS „Bočiai“ yra išsikėlę tokius uždavinius:

– skatinti vyresniojo amžiaus ir jaunimo bendradarbiavimą, formuojant teigiamą požiūrį į vyresniojo amžiaus žmones;

– aktyviai dalyvauti Lietuvos pensininkų reikalų tarybos veikloje;

– siekti vyresniojo amžiaus žmonių sveikatinimo;

– palaikyti ir diegti tautines kultūrines tradicijas ir bendradarbiauti su socialinių paslaugų ir priežiūros institucijomis.

Projekto aktualumas yra siejamas su Vyriausybės programos uždaviniais dėl vyresniojo amžiaus žmonių gyvenimo kokybės gerinimo ir atskirties mažinimo. Šiuos uždavinius realizuoti padeda LPS „Bočiai” dalyvaudami bendrijų vietiniuose renginiuose, organozuodami bendrijų pirmininkų susitikimus bei pagal galimybę dalindamisi finansiniais ištekliais, kurie gana svarbū veikloms organizuoti. Pažymėtina, kad Savivaldybių parama regionų bočių bendrijoms tik iš dalies tenkina jų poreikius. Labai svarbu yra tai, kad bendrijų nariai veikloje dalyvauja savanorystės pagrindais.

2023 metais :LPS „Bočiai“ kartu su trimis partneriais VšĮ: „Sėkmės idėja”, „Bendra mintis” ir „Prie Raubonių malūno” teikė paraišką SADM ir laimėjo 2 metų projektą JVAŽ-06443 „Išmani kartų draugystė“, kuris startuos 2024 metais. Projekto 2 metų trukmės vertė – 50000 eur.

Dėl greitos kaitos informacinių technologijų srityje, didžiosios dalies galimų naujų, o ir senų narių nepasiekia visa informacija, sunku atlikti ir kasdienius darbus. Partneriai “Sėkmės idėja” ir “Bendra mintis” nuo 2020 metų vykdo kompiuterinio raštingumo ir išmaniųjų telefonų užsiėmimus senjorams – „Išmanizacijos akademija“, iki šios šią veiklą sėkmingai vykdė Vilniaus apskrityje, taip pat bendradarbiavo su Vilniaus bočių skyriumi. Trečias partneris aktyvus Panevėžio apskrityje dirba ir su senjorais ir su jaunimu, viena iš organizacijos narių vadovauja  Pasvalio jaunimo centrui.

Svarbiausias tikslas -pateikti žinias visoms Bočių skyriams ir senjorų susibūrimo taškams Lietuvoje, išmokyti senjorus naudotis išmaniosiomis technologijomis kasdieniniame gyvenime ir paruošti jaunimo grupes galinčias padėti vyresniems. Tai ypač aktualu vykstant visuotinai Lietuvos skaitmenizacijai, uždarant bankų, paštų skyrius, o paslaugas vis daugiau  teikiant tik internetu.

Išmanieji įrenginiai – telefonai, kompiuteriai užkariavo mūsų kasdienybę. Šių prietaisų pagalba yra sprendžiami kasdieniai klausimai. Jaunoji karta su šiomis technologijomis susiduria nuo vaikystės, tačiau vyresniems žmonėms kyla įvairūs klausimai, o kartais net baimė kažką padaryti ne taip. Rengiame šių technologijų mokymus, tam kad žmonės nesijaustų atskirti, vieniši, galėtų spręsti kasdienius klausimus ir to nebijoti. Pastebėjome, kad Lietuvoje 3 metus buvęs projektas „Prisijungusi Lietuva” daug dėmesio skyrė kompiuteriniam raštingumui didinti. Šis projektas 2/3 paskaitoms skirtų valandų skiria išmaniųjų telefonų, 1/3 kompiuteriniams mokymams. Taip bandoma apjungti ir išaiškinti daug funkcijų pasiekiamų abiem įrenginiais. Tokiu būdu, senjorams paaiškinama daug besisiejančių dalykų: pvz.  kas yra el. bankininkystė ir Smart ID; kuo skiriasi el. parašas nuo mobilaus parašo; kas yra programėlės (apps) ir daug kitų dalykų. Kadangi telefonus turi visi nuo septynmečio iki aštuoniasdešimtmečio, tai būtent toks projektas ir yra geriausia jaunimo ir senimo bendravimo priemonė. Į projektą kiekvienoje projekto įgyvendinimo vietoje įtrauksime ne mažiau kaip po 30 jaunuoliu.

Kelių metų partnerių patirtis rodo, kad geriausiai įsisavinama medžiaga, kai bazines paskaitas apie išmaniuosius įrenginius (telefonai, kompiuteriai) veda patyrę lektoriai, o po paskaitų paruoštas jaunimas veda praktinius užsiėmimus ir asmeniškai kiekvienam senjorui skiria dėmesį sprendžiant jiems rūpimus klausimus, taip užtvirtindami žinias.

Pagrindiniai projekto uždaviniai:

– keliose Lietuvos apskrityse suburti jaunimo komandas (6 komandos po 5 jaunuolius) ir apmokyti darbui su vyresnės kartos žmonėmis;

– keliose apskrityje paviešinti ir surinkti 30 grupių po 10 vyresnių nei 60 metų kartos žmonių, norinčių išmokti naudotis išmaniaisiais įrenginiais. Senjorus suskirstyti į grupes pagal gebėjimų lygį (pradinukai ar jau besinaudojantys išmaniaisiais įrenginiais). Iš viso, 300 senjorų;

– kiekvienai grupei pravesti po 12 ak. val. pamokų, iš jų nemažiau kaip 4 ak. Val. praktinės pamokos jaunimo su senjorais. Iš viso, 360 val.;

– viešinti projektą trimis etapais: grupių ir savanorių surinkimas; projekto eiga ir pasiekimai; įvykusio projekto ataskaita visuomenei;

– projekto metu stiprinti projekto komandos kompetencijas per mokymus;

– palaikyti nuolatinį projekto pareiškėjo, partnerių ir savanorių ryšį, apsikeičiant nuomonėmis, konsultuojantis, mokantis.

2023 metais :LPS „Bočiai“ kartu su trimis partneriais VšĮ: „Sėkmės idėja”, „Bendra mintis” ir „Prie Raubonių malūno” teikė paraišką SADM ir laimėjo 2 metų projektą JVAŽ-06443 „Išmani kartų draugystė“, kuris startuos 2024 metais. Projekto 2 metų trukmės vertė – 50000 eur.

Dėl greitos kaitos informacinių technologijų srityje, didžiosios dalies galimų naujų, o ir senų narių nepasiekia visa informacija, sunku atlikti ir kasdienius darbus. Partneriai “Sėkmės idėja” ir “Bendra mintis” nuo 2020 metų vykdo kompiuterinio raštingumo ir išmaniųjų telefonų užsiėmimus senjorams – „Išmanizacijos akademija“, iki šios šią veiklą sėkmingai vykdė Vilniaus apskrityje, taip pat bendradarbiavo su Vilniaus bočių skyriumi. Trečias partneris aktyvus Panevėžio apskrityje dirba ir su senjorais ir su jaunimu, viena iš organizacijos narių vadovauja  Pasvalio jaunimo centrui.

Svarbiausias tikslas -pateikti žinias visoms Bočių skyriams ir senjorų susibūrimo taškams Lietuvoje, išmokyti senjorus naudotis išmaniosiomis technologijomis kasdieniniame gyvenime ir paruošti jaunimo grupes galinčias padėti vyresniems. Tai ypač aktualu vykstant visuotinai Lietuvos skaitmenizacijai, uždarant bankų, paštų skyrius, o paslaugas vis daugiau  teikiant tik internetu.

Išmanieji įrenginiai – telefonai, kompiuteriai užkariavo mūsų kasdienybę. Šių prietaisų pagalba yra sprendžiami kasdieniai klausimai. Jaunoji karta su šiomis technologijomis susiduria nuo vaikystės, tačiau vyresniems žmonėms kyla įvairūs klausimai, o kartais net baimė kažką padaryti ne taip. Rengiame šių technologijų mokymus, tam kad žmonės nesijaustų atskirti, vieniši, galėtų spręsti kasdienius klausimus ir to nebijoti. Pastebėjome, kad Lietuvoje 3 metus buvęs projektas „Prisijungusi Lietuva” daug dėmesio skyrė kompiuteriniam raštingumui didinti. Šis projektas 2/3 paskaitoms skirtų valandų skiria išmaniųjų telefonų, 1/3 kompiuteriniams mokymams. Taip bandoma apjungti ir išaiškinti daug funkcijų pasiekiamų abiem įrenginiais. Tokiu būdu, senjorams paaiškinama daug besisiejančių dalykų: pvz.  kas yra el. bankininkystė ir Smart ID; kuo skiriasi el. parašas nuo mobilaus parašo; kas yra programėlės (apps) ir daug kitų dalykų. Kadangi telefonus turi visi nuo septynmečio iki aštuoniasdešimtmečio, tai būtent toks projektas ir yra geriausia jaunimo ir senimo bendravimo priemonė. Į projektą kiekvienoje projekto įgyvendinimo vietoje įtrauksime ne mažiau kaip po 30 jaunuoliu.

Kelių metų partnerių patirtis rodo, kad geriausiai įsisavinama medžiaga, kai bazines paskaitas apie išmaniuosius įrenginius (telefonai, kompiuteriai) veda patyrę lektoriai, o po paskaitų paruoštas jaunimas veda praktinius užsiėmimus ir asmeniškai kiekvienam senjorui skiria dėmesį sprendžiant jiems rūpimus klausimus, taip užtvirtindami žinias.

Pagrindiniai projekto uždaviniai:

– keliose Lietuvos apskrityse suburti jaunimo komandas (6 komandos po 5 jaunuolius) ir apmokyti darbui su vyresnės kartos žmonėmis;

– keliose apskrityje paviešinti ir surinkti 30 grupių po 10 vyresnių nei 60 metų kartos žmonių, norinčių išmokti naudotis išmaniaisiais įrenginiais. Senjorus suskirstyti į grupes pagal gebėjimų lygį (pradinukai ar jau besinaudojantys išmaniaisiais įrenginiais). Iš viso, 300 senjorų;

– kiekvienai grupei pravesti po 12 ak. val. pamokų, iš jų nemažiau kaip 4 ak. Val. praktinės pamokos jaunimo su senjorais. Iš viso, 360 val.;

– viešinti projektą trimis etapais: grupių ir savanorių surinkimas; projekto eiga ir pasiekimai; įvykusio projekto ataskaita visuomenei;

– projekto metu stiprinti projekto komandos kompetencijas per mokymus;

– palaikyti nuolatinį projekto pareiškėjo, partnerių ir savanorių ryšį, apsikeičiant nuomonėmis, konsultuojantis, mokantis.

Projektas „Išmani kartų draugystė“, 2023 -24 m.

2023 metais :LPS „Bočiai“ kartu su trimis partneriais VšĮ: „Sėkmės idėja”, „Bendra mintis” ir „Prie Raubonių malūno” teikė paraišką SADM ir laimėjo 2 metų projektą JVAŽ-06443 „Išmani kartų draugystė“, kuris startuos 2024 metais. Projekto 2 metų trukmės vertė – 50000 eur.

Dėl greitos kaitos informacinių technologijų srityje, didžiosios dalies galimų naujų, o ir senų narių nepasiekia visa informacija, sunku atlikti ir kasdienius darbus. Partneriai “Sėkmės idėja” ir “Bendra mintis” nuo 2020 metų vykdo kompiuterinio raštingumo ir išmaniųjų telefonų užsiėmimus senjorams – „Išmanizacijos akademija“, iki šios šią veiklą sėkmingai vykdė Vilniaus apskrityje, taip pat bendradarbiavo su Vilniaus bočių skyriumi. Trečias partneris aktyvus Panevėžio apskrityje dirba ir su senjorais ir su jaunimu, viena iš organizacijos narių vadovauja  Pasvalio jaunimo centrui.

Svarbiausias tikslas -pateikti žinias visiems Bočių skyriams ir senjorų susibūrimo taškams Lietuvoje, išmokyti senjorus naudotis išmaniosiomis technologijomis kasdieniniame gyvenime ir paruošti jaunimo grupes galinčias padėti vyresniems. Tai ypač aktualu vykstant visuotinai Lietuvos skaitmenizacijai, uždarant bankų, paštų skyrius, o paslaugas vis daugiau  teikiant tik internetu.

Išmanieji įrenginiai – telefonai, kompiuteriai užkariavo mūsų kasdienybę. Šių prietaisų pagalba yra sprendžiami kasdieniai klausimai. Jaunoji karta su šiomis technologijomis susiduria nuo vaikystės, tačiau vyresniems žmonėms kyla įvairūs klausimai, o kartais net baimė kažką padaryti ne taip. Rengiame šių technologijų mokymus, tam kad žmonės nesijaustų atskirti, vieniši, galėtų spręsti kasdienius klausimus ir to nebijoti. Pastebėjome, kad Lietuvoje 3 metus buvęs projektas „Prisijungusi Lietuva” daug dėmesio skyrė kompiuteriniam raštingumui didinti. Šis projektas 2/3 paskaitoms skirtų valandų skiria išmaniųjų telefonų, 1/3 kompiuteriniams mokymams. Taip bandoma apjungti ir išaiškinti daug funkcijų pasiekiamų abiem įrenginiais. Tokiu būdu, senjorams paaiškinama daug besisiejančių dalykų: pvz.  kas yra el. bankininkystė ir Smart ID; kuo skiriasi el. parašas nuo mobilaus parašo; kas yra programėlės (apps) ir daug kitų dalykų. Kadangi telefonus turi visi nuo septynmečio iki aštuoniasdešimtmečio, tai būtent toks projektas ir yra geriausia jaunimo ir senimo bendravimo priemonė. Į projektą kiekvienoje projekto įgyvendinimo vietoje įtrauksime ne mažiau kaip po 30 jaunuoliu.

Kelių metų partnerių patirtis rodo, kad geriausiai įsisavinama medžiaga, kai bazines paskaitas apie išmaniuosius įrenginius (telefonai, kompiuteriai) veda patyrę lektoriai, o po paskaitų paruoštas jaunimas veda praktinius užsiėmimus ir asmeniškai kiekvienam senjorui skiria dėmesį sprendžiant jiems rūpimus klausimus, taip užtvirtindami žinias.

Pagrindiniai projekto uždaviniai:

– keliose Lietuvos apskrityse suburti jaunimo komandas (6 komandos po 5 jaunuolius) ir apmokyti darbui su vyresnės kartos žmonėmis;

– keliose apskrityje paviešinti ir surinkti 30 grupių po 10 vyresnių nei 60 metų kartos žmonių, norinčių išmokti naudotis išmaniaisiais įrenginiais. Senjorus suskirstyti į grupes pagal gebėjimų lygį (pradinukai ar jau besinaudojantys išmaniaisiais įrenginiais). Iš viso, 300 senjorų;

– kiekvienai grupei pravesti po 12 ak. val. pamokų, iš jų nemažiau kaip 4 ak. Val. praktinės pamokos jaunimo su senjorais. Iš viso, 360 val.;

– viešinti projektą trimis etapais: grupių ir savanorių surinkimas; projekto eiga ir pasiekimai; įvykusio projekto ataskaita visuomenei;

– projekto metu stiprinti projekto komandos kompetencijas per mokymus;

– palaikyti nuolatinį projekto pareiškėjo, partnerių ir savanorių ryšį, apsikeičiant nuomonėmis, konsultuojantis, mokantis.

2023 metais :LPS „Bočiai“ kartu su trimis partneriais VšĮ: „Sėkmės idėja”, „Bendra mintis” ir „Prie Raubonių malūno” teikė paraišką SADM ir laimėjo 2 metų projektą JVAŽ-06443 „Išmani kartų draugystė“, kuris startuos 2024 metais. Projekto 2 metų trukmės vertė – 50000 eur.

Dėl greitos kaitos informacinių technologijų srityje, didžiosios dalies galimų naujų, o ir senų narių nepasiekia visa informacija, sunku atlikti ir kasdienius darbus. Partneriai “Sėkmės idėja” ir “Bendra mintis” nuo 2020 metų vykdo kompiuterinio raštingumo ir išmaniųjų telefonų užsiėmimus senjorams – „Išmanizacijos akademija“, iki šios šią veiklą sėkmingai vykdė Vilniaus apskrityje, taip pat bendradarbiavo su Vilniaus bočių skyriumi. Trečias partneris aktyvus Panevėžio apskrityje dirba ir su senjorais ir su jaunimu, viena iš organizacijos narių vadovauja  Pasvalio jaunimo centrui.

Svarbiausias tikslas -pateikti žinias visoms Bočių skyriams ir senjorų susibūrimo taškams Lietuvoje, išmokyti senjorus naudotis išmaniosiomis technologijomis kasdieniniame gyvenime ir paruošti jaunimo grupes galinčias padėti vyresniems. Tai ypač aktualu vykstant visuotinai Lietuvos skaitmenizacijai, uždarant bankų, paštų skyrius, o paslaugas vis daugiau  teikiant tik internetu.

Išmanieji įrenginiai – telefonai, kompiuteriai užkariavo mūsų kasdienybę. Šių prietaisų pagalba yra sprendžiami kasdieniai klausimai. Jaunoji karta su šiomis technologijomis susiduria nuo vaikystės, tačiau vyresniems žmonėms kyla įvairūs klausimai, o kartais net baimė kažką padaryti ne taip. Rengiame šių technologijų mokymus, tam kad žmonės nesijaustų atskirti, vieniši, galėtų spręsti kasdienius klausimus ir to nebijoti. Pastebėjome, kad Lietuvoje 3 metus buvęs projektas „Prisijungusi Lietuva” daug dėmesio skyrė kompiuteriniam raštingumui didinti. Šis projektas 2/3 paskaitoms skirtų valandų skiria išmaniųjų telefonų, 1/3 kompiuteriniams mokymams. Taip bandoma apjungti ir išaiškinti daug funkcijų pasiekiamų abiem įrenginiais. Tokiu būdu, senjorams paaiškinama daug besisiejančių dalykų: pvz.  kas yra el. bankininkystė ir Smart ID; kuo skiriasi el. parašas nuo mobilaus parašo; kas yra programėlės (apps) ir daug kitų dalykų. Kadangi telefonus turi visi nuo septynmečio iki aštuoniasdešimtmečio, tai būtent toks projektas ir yra geriausia jaunimo ir senimo bendravimo priemonė. Į projektą kiekvienoje projekto įgyvendinimo vietoje įtrauksime ne mažiau kaip po 30 jaunuoliu.

Kelių metų partnerių patirtis rodo, kad geriausiai įsisavinama medžiaga, kai bazines paskaitas apie išmaniuosius įrenginius (telefonai, kompiuteriai) veda patyrę lektoriai, o po paskaitų paruoštas jaunimas veda praktinius užsiėmimus ir asmeniškai kiekvienam senjorui skiria dėmesį sprendžiant jiems rūpimus klausimus, taip užtvirtindami žinias.

Pagrindiniai projekto uždaviniai:

– keliose Lietuvos apskrityse suburti jaunimo komandas (6 komandos po 5 jaunuolius) ir apmokyti darbui su vyresnės kartos žmonėmis;

– keliose apskrityje paviešinti ir surinkti 30 grupių po 10 vyresnių nei 60 metų kartos žmonių, norinčių išmokti naudotis išmaniaisiais įrenginiais. Senjorus suskirstyti į grupes pagal gebėjimų lygį (pradinukai ar jau besinaudojantys išmaniaisiais įrenginiais). Iš viso, 300 senjorų;

– kiekvienai grupei pravesti po 12 ak. val. pamokų, iš jų nemažiau kaip 4 ak. Val. praktinės pamokos jaunimo su senjorais. Iš viso, 360 val.;

– viešinti projektą trimis etapais: grupių ir savanorių surinkimas; projekto eiga ir pasiekimai; įvykusio projekto ataskaita visuomenei;

– projekto metu stiprinti projekto komandos kompetencijas per mokymus;

– palaikyti nuolatinį projekto pareiškėjo, partnerių ir savanorių ryšį, apsikeičiant nuomonėmis, konsultuojantis, mokantis.

Projektas „Amžius nėra kliūtis III”

2023 metais gegužės 27 d. Rygos Stradinio universitete susitiko „Amžius ne kliūtis III“ partneriai iš Latvijos, Lietuvos ir Estijos pensininkų sąjungų bei projekto koordinatorę – interesų ugdymo įstaigą „Rūtos mokykla“. Susitikimo metu buvo pasirašytos partnerystės sutartys, pradėtas projekto įgyvendinimas.

Tai jau trečiasis serijos „Amžius – nėra kliūtis“ projektas. Šį kartą konkretus projekto tikslas – sukurti mokymosi medžiagą, kuri padėtų tiek vyresniems, tiek ir ne tokio amžiaus žmonėms savarankiško mokymosi būdu išmokti naudotis daugybe skirtingų NEMOKAMŲ internetinių programų nacionalinėmis kalbomis.

Ar žinojote, kad galite nemokamai naudotis tokiomis programomis kaip Microsoft Word, Excel, Outlook? Ar žinote, kad šios nemokamos programos yra prieinamos latvių kalba ir jums nereikia stengtis suprasti komandas anglų kalba? Ar žinote, kad galite skaityti CNN ar BBC naujienas latviškai? Šių ir daugelio kitų praktinių dalykų galėsite išmokti per projekto metu parengtą mokymo medžiagą.

Projekto metu bus sukurta mokymosi medžiaga savarankiškam mokymuisi 24 skirtingoms Microsoft ir Google programoms, prieinamoms internete latvių – lietuvių – estų kalbomis. Parengta medžiaga iki šių metų pabaigos bus paskelbta projekto svetainėse www.vecumsnavskerslis.lv, www.amziusnerakliutis.lt  ir užsiregistravus bus prieinama nemokamai. 2024 metų pradžioje planuojamos internetinės konsultacijos, kuriose besidomintys galės sužinoti kai kurias detales ir gauti atsakymus į rūpimus klausimus.

Ankstesniuose projektuose parengtą mokymo medžiagą galima rasti interneto svetainėje www.amziusnerakliutis.lt skiltyje „Mokymų medžiaga“.