TARPTAUTINĖS PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ DIENOS MINĖJIMAS LATVIJOJE

Ryga, Seimas, 2024 metų rugsėjo 30 d.

Irena Kriščiukaitienė, Alfredas Zaveckas

NUOTRAUKOJE: pristatomi Lietuvos LPS “Bočiai” svečiai

Latvijos pensininkų federacija bendradarbiaujanti su Latvijos Respublikos Seimu ir Seimo Socialinių ir darbo klausimų komisija 2024 metų rugsėjo 30 dieną Seime pirmą kartą Latvijoje paminėjo Pagyvenusių žmonių dieną. Kartu su Latvijos pensininkų federacijos atstovais šventėje dalyvavo LPS „Bočiai“ pirmininko pavaduotoja Irena Kriščiukaitienė ir LPS „Bočiai“ Telšių bendrijos narys Alfredas Zaveckas (Jis atstovavo už sergantį pirmininką Kajatoną Šliogerį). Svečio teisėmis buvo pakviestas ir Estijos pensininkų draugijų asociacijos pirmininkas Andres Ergmė.

Latvijos pensininkų federacija buvo įkurta 1992 metais ir vienija daugiau nei 150 organizacijų narių iš visų Latvijos ir Rygos regionų. Tai skaitlinga organizacija, kurioje yra daugiau kaip 430 tūkst. pensininkų. Federacija susirūpinusi, kad 40 proc. pensininkų, yra žemiau skurdo ribos.Ši organizacija dirba aktualiais gerovės, sveikatos, skaimenizacijos ir kitais klausimais, yra motyvuota ir veikli. Tai rodo, kad šventėje stebėtinai nedalyvavo tik vienas pakviestas asmuo. Latvijos pensininkų federacijai vadovauja Aija Barči. Tai ilgametė aštuntą dešmtį perkopusi vadovė, kurios konstruktyvus šio renginio vedimas tikrai nusipelno pagyrų ir tiesiog kai kurie vadybos dalykai mums tapo geru pavyzdžiu. Geru žodžiu reikėtų paminėti ir Latvijos pensininkų federacijos sielą žurnalistę Liesmą Kalve. Ji laikraščio „Latvijos pensininkas“ redaktorė, idėjų generatorė ir vykdytoja. Jos , kaip buvo viešai pareikšta, vardas Liesma, reiškia „ugnis“, o tai apie ją pasako viską. Tai drąsiai patvirtinome ir mes Lietuvos atstovai, išvydę tik antrą kartą ir jos dėka tapę tiesiog artimais bičiuliais su Latvijos pensininkų federacijos aktyvu.

Turiningoje šventės dienotvarkėje išskirtinos trys pagrindinės dalys: svarbūs, susiję su pagyvenusių žmonių aktualijomis, ministrų pranešimai, darbas trijose komisijose: Socialinėje, Sveikatos ir Skaitmeninio raštingumo komisijoje bei komisijų darbo apibendrinimas. Šventę vainikavo pasirašyta Latvijos pensininkų federacijos ir Seimo rezoliucija-deklaracija pensininkams svarbiausiais socialiniais, gerovės ir skaitmeninio raštingumo gerinimo klausimais.

Latvijos ministrai savo pranešimuose gvildeno problemas ir dėstė iššūkius 2025 metams.

Latvijos premjerė Evika Silinė pasveikino su senjorų diena, reikšminga diena, kai Vyriausybė tariasi su senjorų organizacijomis, nes dirbantys pensininkai yra sidabrinė valstybės ekonomika (Latvijoje apie ketvitadalis pensnio amžiaus žmonių sėkmingai išsilaikę darbo rinkoje). Ji pabrėžė, kad už patriotizmą, priimtus savo sprendimus, nuveiktus darbus ir dar iki šiol besidarbuojančius, jiems turi išlikti didelis dėmesys.

Latvijos finansų ministras Arvils Ašeradens visų pirma apibūdino sudėtingą geopolitinę situaciją ir jos kainą šaliai. Jis kalbėjo, kad šiuo metu(2024 m.) Latvijoje vidutinė pensija siekia 570 Eur, siekiamybė yra 1000 Eur,turint reikalingą darbo stažą (minimalus darbo stažas – 20 metų bazinei pensijai) ir amžių (vidutinis amžius-74,6 m.) Jis pabrėžė, kad dirbama su ligos, nedarbo pašalpomis, neįgalumo pašalpomis, II pakopos pensijomis. Pastarosios investuojamos į kapitalo ir finansų rinkas,  apdraudžiamos per valstybinius garantinius fondus.

Sumanaus valdymo ir regioninės plėtros ministrė Inga Berzina palietė žmogaus duomenų apsaugos įstatymą, kaip valdyti asmens duomenis. Ji kalbėjo apie esamus ir kuriamus pagalbos centrus, kurių tikslas visokeriopai padėti pagyvenusiems žmonėms. Ji iškėlė transporto problemą, pažymėjo, kad kelių būklė respublikoje tarp centrų bloga, ir dėlto numatyta investuoti 200 mln.Eur. Ji svarstė galimybę apie paleistus žaliuosius autobusiukus, kurie galėtų vežti ne tik moksleivius, bet ir senjorus.

Latvijos sveikatos ministras Hosama Abu Meri atkreipė dėmesį į medicininių paslaugų prieinamumą. Jis akcentavo, ką reikėtų tobulinti. Išskyrė tokias tobulinimo kryptis sveikatos sistemoje:

• Pirminės sveikatos priežiūros stiprinimas. Šeimos gydytojas turi stebėti savo pacientų sveikatos būklę, tikrinti profilaktiškai. Jis išskyrė gydytojų padėjėjų svarbą, darbo procesų skaitmenizavimą. Jis pabrėžė, kas Latvijoje vienam gydytojui tenka 1,5 tūkst.pacientų.
• Vaistų kainų mažinimas. Jis akcentavo, kad valstybė negali tiesiogiai kontroliuoti kainų, bet gali iki 50 proc. kompensuoti sunkių ir ilgalaikių ligų vaistų išlaidas. Jis rekomendavo stebėti kainų pokyčius ir tai viešinti.
• Eilių patekti pas gydytojus trumpinimas. Pastebėta, kad žmonės su ta pačia liga registruojasi pas kelis gydytojus, o tai ilgina eiles, gaišina gydytojus. Tai numatyta spręsti įvedant skaitmeninę registracijos sistemą. Siekiant, kad sveikatos apsauga būtų arčiau žmonių reikėtų steigti daugiau ir mažesnių įstaigų (ir kaimiškose vietovėse) ligoniams. Chroniškų ligų pacientams numatyta steigti ligoninės namus. Šeimos gydytojai turi nors kartą metuose kviesti savo pacientus išankstiniams profilaktiniams tikrinimams dėl širdies ir onkologinių ligų diagnostikos, – teigė ministras.
• Problemos susiję su psichiniais ligoniais. Intensyvėjant gyvenimui ir stresams didėja psichinių ligonių. Apleisti ligoniai negauna pagalbos dėl finansavimo problemų.
• Kitos problemos. Ministras teigė, kad reikėtų plačiau taikyti netradicinę mediciną, kurortinį gydymą. Jo nuomone, dėl didelių kainų problemiškas yra dantų gydymas. Daug nulemia privati medicina ir tobulintina jos atžvilgiu valstybės politika. Jis akcentavo, kad tam didelę įtaką turi ES sveikatos direktyvos. Įsivyrauja ne ligonių gydymas, o sveikatos paslaugų pardavimo sistema. Jis paminėjo ir jaunimo sveikatos problemas, nes augančio jaunimo sveikatos būklė prastėja, auga su viršsvoriu, dėl kompiuterių, mobilųjųtelefonų perteklinio naudojimo tampa fiziškai nepajėgūs, negali eiti į armiją.

Sumanaus valdymo ir regioninės plėtros ministrė Inga Berzina teigė, kad nors gyvename sparčiai besivystančių technologijų aplinkoje, tačiau tik 18 proc. 65-74 m. amžiaus grupėje turi skaitmeninių įgūdžių. Siekiamybė yra tai, kad ši dalis 2030 m. būtų 50 proc. Todėl reikalingi mokymai, programos. Per 5-10 metų ji pabrėžė, kad reikėtų išmokyti senjorus naudotis internetu, el. parašu, el. bankininkyste ir kitomis elektroninėmis paslaugomis. Ji akcentavo ir pavojus, t.y. netikrus elektroninius laiškus, klastingus skambintojus.

Kitas paminėtas iššūkis – paslaugų prieinamumas tiesiogiai savivaldybėse, bankuose, valstybiniuose registruose, ryšių bendrovėse. Kalbėta ir apie bendrus klientų prieinamumo centrus, t.y. gyventojų aptarnavimo centrų rajonuose įsteigimą (iš viso 500 centrų), konkrečiai savivaldybėse, kultūros centruose, bibliotekose ar privačiai.

Apibendrinant darbą komisijose, verta paminėti, kad, pavyzdžiui, Skaitmeninio raštingumo komisijoje pasiūlyta informuoti ir mokyti pagyvenusius žmones TV pagalba transliuojant paskaitas, pasitelkiant visuomenėje žymius žmones, kurti videoklipus, didinti internetinio Wi-fi ryšio taškų skaičių, organizuoti kursus, kaip naudotis mobiliaisiais telefonais. Tai galėtų padėti gyvenamosios vietos bibliotekos, kultūros centrai ar kitos viešosios įstaigos savivaldybėse. Taip būtų mažinama pagyvenusių žmonių atskirtis.

Sveikatos komisijoje kalbėta apie geriatro priėmimo svarbą, dantų protezavimo ir akinių įsigijimo išlaidų dalinį kompensavimą, nuošaliai gyvenančių senjorų pagalbą transportu, atšaukimą amžiaus ribų programose, stebėjimą sergančiųjų lėtinėmis ligomis, ligonių aptarnavimą namuose ir kitais klausimais.

Ne mažiau svarbūs buvo ir Socialinės komisijos reikalai. Buvo siūloma pensijos dydžius indeksuoti ne vieną kartą per metus. Pažymėtina, kad indeksuojant prieita vieningos nuomonės, kad didesnis koeficientas būtų tiems, kurie turi didesnį darbo stažą. Pabrėžta, kad neteisingas, neadekvatus sprendimas buvo tai, kad darbo užmokestis vidutiniškai padidejo 160 Eur, o pensijos analogiškai tik 7 Eur.

Apibendrinant svarbu paminėti, kad Latvijoje išlieka 3 valstybės prioritetai – švietimas, sveikatos apsauga ir šalies saugumas. Iš jo pensijų didinimas – t.y. teisingumo atstatymas, kaip atlygis žmogui už gyvenimo darbą. Vyriausybė numato išlyginti atlyginimų ir pensijų augimo skirtumą didinant pensijas 8-10 proc. kasmet. Taip pat numatomas kas pusmetinis pensijų indeksavimas. Svarstant Latvijos vyriausybėje socialinius klausimus numatyta kviesti senjorų organizacijų atstovus. Pareikšta, kad valstybinės institucijos turi nešti moralinę ir juridinę atsakomybę už priimtus sprendimus. Tuomet  pagyvenę žmonės galėtų tikėtis orios senatvės, tinkamos savivertės ir galimybės būti naudingais visuomenės nariais. Toliau sustabdytos renginio akimirkos Liesmos Kalves nuotraukose.