2025-05-23
Janina Žemaičiūnienė muzikiniu sveikinimu nudžiugino susirinkusius į Lietuvos pensininkų sąjungos (LPS) „Bočiai“ renginį. Po to sveikinimo žodį tarė LPS „Bočiai“ pavaduotoja Irena Kriščiukaitienė: „Sveikinu visus susirinkusius į šį gražų LPS Bočiai“ renginį! Džiaugiuosi matydama tiek daug šviesių veidų, Vilnaius merą, atstovus iš LR socialinės apsaugos ir darbo bei kultūros ministerijų. LPS „Bočiai“ pirmininkus ir/ar jų pavaduotojus, kurių veikla kiekvieno skirtinga, tačiau turininga ir pasiaukojanti. Šiandien esame čia, kad pasidalintume savo gerąja praktika, ar iškilusiais sunkumais, pabendrautume ir pasidžiaugtume vieni kitų draugija. Tegul šis susitikimas būna pilnas šilumos ir malonių akimirkų. Linkiu visiems puikiai praleisti laiką!“
Nuotraukoje: susirinkimo dalyviai, 2025 m. balandžio 25 d.
Po sveikinimų LR socialinės apsaugos ir darbo padėkos raštais už ilgalaikį pasiaukojantį darbą bendrystės labui buvo apdovanoti LPS „Bočiai“ Klaipėdos pajūrio bendrijos pirmininkė Janina Žemaičiūnienė, Utenos bendrijos pirmininkas Vladas Žilėnas ir Panevėžio bendrijos pirmininkas Vitalijus Satkevičius. Padėkos raštai buvo skirti ir nuo LPS „Bočiai“. Juo gavo Palangos, Trakų ir Kaišiadorių bendrijų pirmininkai.
Susirinkusieji išklausė Vilniaus mero Valdo Benkunsko ir LR socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Deimantės Bukeikaitės kalbų.
Konstruktyvi LR socialinės apsaugos ir darbo viceministrės kalba
LPS „Bočiai“ bendrijų veiklos apžvalga
LPS „Bočiai“ bendrijų pirmininkai tikrai turi kuo pasidžiaugti. Sukurti ansambliai, šokių kolektyvai, sveikatinimo renginiai, miestų gražinimo darbai, savanorystės darbai, renginiai su jaunimu, ekskursijos po Lietuvą ir užsienio šalis bei bičiulystės renginiai vieni su kitais – tai tik dalelė stambesnių darbų.
Visiems buvo naudinga išgirsti LPS „Bočiai“ bendrijų veiklos apžvalgas, išskiriant gerąją praktiką ir mažesnes ar didesnes problemas, kurias išsakė Bendrijų pirmininkai. Visų pasisakiusiųjų, t.y. Janinos Žemaičiūnienės (Klaipėda), Julijos Barutienės (Birštonas), Vidos Vegienės (Pasvalys), Salomėjos Drazdovienės (Kelmės), Algirdo Petriko (Telšiai), Danutės Medekšienės (Vilkaviškis), Vaidutės Sokolnikienės (Ukmergė), Alfredos Grigienės (Švenčionys) ir Kęstučio Nekrošiaus (Kėdainiai) pranešimai buvo konstruktyvūs ir naudingi visiems dalyvavusiems renginyje.
Klaipėdos pajūrio bendrijos pirmininkė Janina Žemaičiūnienė pabrėžė, kad dabartiniame etape jaučia situacijos pagerėjimą. Jau eilę metų (apie 10-metį) Klaipėdoje Savivaldybės rūpesčiu yra Bendruomenės namai, kur įvairios visuomeninės organizacijos, tame tarpe ir LPS „Bočiai“ Klaipėdos pajūrio bendrija, jų mišrus choras turi puikias sąlygas meno kolektyvų, saviraiškos būrelių (rankdarbių, susitikimų, diskusijų klubų) veiklai. Yra skirtos patalpos – 2 salės (1 su scena), 5 kabinetai, vestibiulio erdvė parodoms, sanitarinės ir pagalbinės patalpos, muzikos instrumentai, medija, įgarsinimo technika, keletas specialistų, kurie padeda repeticijoms, pasiruošti ir pravesti renginius. Veikia liftas (pastatas 3 aukštų),kondicionieriai. Patalpos šiltos ir jaukios. Ir už šias patalpas bei teikiamas paslaugas apmoka savivaldybė, senjorams tai nieko nekainuoja. Čia veikia apie 15 kolektyvų. Ji akcentavo, kad svarbu suderinti repeticijų ir renginių grafikus, kas tikrai puikiai pavyksta.
Savivaldybė skiria lėšų vienos koncertinės kelionės, apmokėjimui, rūpinasi vizualine reklama, tvarkinga aplinka. Paskutiniu metu baigiamas įrengti naujas privažiavimo kelias, išasfaltuotos ir įrengtos erdvios parkavimo aikštelės, kur saugiai galės įvažiuoti jų svečių autobusai.
Nuo šių metų pradžios savivaldybė skyrė lėšas ir pradėjo mokėti atlyginimą kolektyvų meno vadovams už jų teikiamas paslaugas. Kaip žinome, jau eilę metų kai kurių bendrijų vadovai kalbėjo su įvairiomis atsakingomis institucijomis dėl šio klausimo. Daug kartų kėlė šį aktualų klausimą savivaldybei ir nemažai pastangų įdėjo Klaipėdos Senjorų taryba. Šiuo metu priimtas geras sprendimas, kuris užtikrina sklandesnį klaipėdiečių laisvalaikio gyvenimą.
Janina Žemaičiūnienė pareiškė padėką savo miesto merui p. Arvydui Vaitkui, KC „Žvejų rūmai“ direktorei Kristinai Jakštei, Bendruomenės namų administratorei Linai Papievytei-Krivickienei. Ji teigė, kad tikrai jaučia jų rūpestį senjorų gyvenimu, dažnai lankosi LPS „Bočiai“ ir kituose renginiuose.
Birštono miesto bendrijos pirmininkė Julija Barutienė 180 narių veiklai vadovauja jau beveik du dešimtmečius. Jai padeda 9 asmenų veikli valdyba, renkama 3 metams. Svarbu pažymėti, kad šios Bendrijos veiklą teigiamai vertina savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė ir vicemeras Vytas Kederys. Bendrija džiaugiasi, kad suteikiamos sąlygos bendrijai aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Jie nemokamai naudojasi kabinetu, bendrijos sale renginiams bendruomenės namuose ir Kultūros Centre turi patalpas jų choro „Sidabrinė gija repeticijoms. Verta paminėti, kad savivaldybė išlaiko autobuso „NEOPLAN“ eksploataciją ir vairuotoją . Tai labai vertingas požiūris, siekiant planuoti keliones respublikoje bei Pabaltijo šalyse, kai jie apmoka tik už panaudotą kurą. Bendrija nuo 2006 metų vykdo projektus. Vienas iš jų – „Niekas nepamirštas , iškeliavus ANAPILIN“ Tai priežiūra – pavasarį ir rudenį neveikiančių Gudakalnio ir Panemunio kapinių bei kraštui nusipelniusių žmonių atminties pagerbimas Nemajūnų kapinėse. Antrasis projektas – „Sveikatingumo dienos Birštone mūsų bičiuliams iš kitų miestų bei rajonų“. Tai Birštono kurorto pažinimas, lankant poilsio ir aktyvios veiklos zonas, apžvalgos bokštą, sanatorijas, muziejus . Abu projektai buvo gerai įvertinti laikraščio „Gyvenimas“ skaitytojų ir apdovanoti PADĖKOMIS. Per metus pas Bendrijos bočius apsilanko per 200 svečių , kuriems ne tik pravedamos ekskursijos, bet ir priimami bendruomenės namuose , pasidalinant patirtimi prie kavos puodelio, bet ir pasilinksminant. Tai ne tik SVEIKATINGUMO , bet ir SVETINGUMO dienos Birštone.
Vienintelė problema jų veikloje, kad chorui „Sidabrinė gija“ (22 žmonės) neskiriamas nors minimalus atlygis vadovui išlaikyti. Pirmininkė mano, kad tai visų bendrijų veiklos stabdis, organizuojant kultūrinę – pramoginę bendrijos veiklą.
Nuotraukoje: LPS „Bočiai“ Birštono miesto bendrijos pirmininkė Julija Barutienė
Vertingas dėmesio LPS “Bočiai” Pasvalio Bendrijos pirmininkės Vidos Vegienės pranešimas.
Nuotraukoje: LPS “Bočiai” Pasvalio Bendrijos pirmininkė Vidos Vegienė
Toliau pateikiame, visą pirmininkės pranešimą: “Laba diena, gerbiami svečiai, mieli mūsų bendrijų atstovai, džiugu jus matyti sveikus , trykštančius gyvenimo energijos. Sveikinu Jus su pavasariu, atgimstančia gamta ir bendrystės dvasia! Tegul kiekviena diena atneša šilumos, džiaugsmo, gražių susitikimų ir prasmingų darbų mūsų organizacijoms.
Taip greitai bėga laikas. Pasikeitė Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Vyriausybė. Vėl ieškome naujų ryšių su jais, rašome jiems, norėdami atkreipti dėmesį į vis dar neišspręstas problemas. Atrodo, ką tik sutikome Naujuosius, 2025-uosius metus. Visi su naujomis jėgomis vėl kibome į darbus, siekdami gerinti senjorų gyvenimą. Džiugu, kad turime galimybę dalyvauti LPS „Bočiai“ organizuojamą renginį „Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ veiklos aktualijos“, kuriame turime proga gyvai išklausyti 2024m veiklos ataskaitą bei esamas aktualijas”.
Strateginių veiklos tikslų įgyvendinimas. 2024m.Pasvalio bendrijai buvo visapusiškai sėkmingi metai, kuriuos baigė su 127 narių skaičiumi. Bendrijos veikla 2024 metais buvo vykdoma pagal parengtą 2024–2025 m. strateginį planą ir Lietuvos EURAG asociacijos ,kurios nariu yra mūsų bendrija, veiklos rėmimo 2024–2025 metais projektas „Visada aktyvūs“ veiklos planus, kuriuose buvo numatytos įvairių veiklos sričių priemonės keliamiems tikslams įgyvendinti, ieškojome būdų, kaip skatinti bendrijos narių savanorystę, kad įtraukti daugiau bendrijos narių į savanorišką veiklą ir daugiau sužinotų apie senjorų pageidavimus ir poreikius laisvalaikio metu, priežiūra ir pagalba neįgaliesiems ir vyresnio amžiaus žmonėms. Įgyvendinome 2024–2025 m. strateginio plano 2024 metų veiklos planą kryptingai siekdami numatytų tikslų, atkreipiant didesnį dėmesį sveikatos stiprinimo projektams, kad pagerinti turimas žinias sveikatos išsaugojimo klausimais, sužinoti apie sveikatai palankią mitybą, padidinti savo fizinį aktyvumą, pagerinti psichinę sveikatą, smagiai praleisti laiką ir susirasti naujų bendraminčių. 2024m. didelis dėmesys skirtas strateginiame veiklos plane išdėstytiems veiklos prioritetams ir siekiams, kad gyvenimas bendrijos nariams būtų jaukus ir saugus kiekvienam. Racionalus finansinių išteklių panaudojimas. Siekėme, kad bendrijos turtas, finansai ir kitos lėšos būtų naudojamos veiksmingai, taupiai ir tikslingai. Ne viskas sekasi sklandžiai, bet metams bėgant atsirado daugiau tarpusavio supratimo ir lankstumo. Veiklų skaičiumi numatytą planą viršijome, metinėje ataskaitoje deklaravome, kad vykdytos 22 veiklos ir įsisavinti projektams skirti pinigai. Turėjome galimybę skirtus pinigus panaudoti apmokėjimui už transporto paslaugų paslaugas, įsigyti sporto inventoriaus, biuro ir kitų prekių, sumokėti lektoriams ar savo aktyvui už suteiktas paslaugas. Viso projektų administravimo naštą vykdėme centralizuotai pasiskirstant kas už ką atsakingas ( sutarčių rengimas, ataskaitų ruošimas, viešinimas, renginių organizavimui bei vedimui).Ypač esame dėkingi mūsų kapelai „Svalios vingis“ ir jos energingai vadovei Zitai Mikšienei, be jos pastangų ir noro nebūtų šio kolektyvo. Taip pat ir Pasvalio KC pagyvenusių žmonių mišriam vokaliniam ansambliui „Rudenėlis“ vad. Giedrius Gumbelevičius. Šių kolektyvų dėka išvykose ir rajone garsina Pasvalį, bendriją. Tačiau akivaizdu, kad ir 2025 metais bendrija susiduria su visa eile iššūkių, o ne retai ir nepamatuoti bei nepagrįsti valdžios institucijų sprendimai bei ribojimai. Pagrindinė problema bendrijos veikloje yra prisitaikymas prie naujų veiklos sąlygų. Bendrija išsilaiko daugiausiai iš projektinės veiklos, todėl dėl finansavimo perspektyvų neapibrėžtumo ( laimėsi konkursą ar ne, rajono savivaldybės projektinės lėšos skiriamos tik nuo liepos mėn.) sunku užtikrinti bei planuoti veiklas. Bendrijai brangiai kainuoja patalpų išlaikymas (tik iš nario surinkto mokesčio).Neturime veikloms salės, kurios labai reikia. Bendrijos veiklos pagrindinis variklis, tai energija, nenuilstantis noras bendrauti, dalintis patirtimi, keliauti, sportuoti, dainuoti, būti matomais ir aktyviais visuomenės nariais. Todėl bendrijos tikslas narių veiklos plėtra, tautinės, patriotinės, švietėjiškos ir socialinės vyresnio amžiaus žmonių veiklos skatinimas ir viešinimas siekiant formuoti teigiamą vyresnio amžiaus žmonių ir senėjimo įvaizdį visuomenėje 2025 metais. Bendrija, dalindamasi gerąja profesine ir praktine patirtimi, priima nuolatiniu tobulėjimu, ieškančius žinių ir patirties resursų tvirtesniems ir kryptingesniems žingsniams į priekį. Bendrijoje puoselėjamos atvirumo, asmeninės atsakomybės, dialogo, pagarbos vieni kitiems vertybės, Valdybos profesionalumas ir kompetentingumas.
Bendrijos bendradarbiavimas. Gražu matyti, kad dažnai organizuojami ir bendri renginiai su giminingomis organizacijomis . Bočių judėjimas, bendraminčių susibūrimai, bendradarbiavimas su EURAG asociacija, pasidalijimas savo galiomis, veiklomis, idėjomis, ėjimas šalia vieni kitų yra neįkainojamas pasiūlymas visiems LPS „Bočiai“ nariams. Renginiuose nelieki vienas, nėra priežasčių jausti vienišumą ar atskirtį. Čia turime galimybę patirti pozityvių emocijų, pabendrauti, sustiprėti, pajudėti, atjausti save bei kitus. Labai norime tęsti jau turimas patirtis, kuo aktyviau atsiliepti į Lietuvos bočių kvietimus dalyvauti renginiuose.
Mūsų veiklos planai ir prognozės 2025 metais. Bendrijoje dirba žmonės, susipažinę su atitinkamais įstatymais, turintys didelę darbo patirtį bendrijos veikloje. Pagrindiniai 2025 metams keliami tikslai ir uždaviniai yra- užtikrinti bendrijos narių dalyvavimą visuomeniniame gyvenime, geresnę jų gyvenimo kokybę, didinti bendrijos narių užimtumo lygį bei užtikrinti jų teisių įgyvendinimą, racionaliai naudoti turimus išteklius bei užtikrinti reikalingą finansinių bei materialinių išteklių pritraukimą, išlaikyti bei stiprinti teigiamą bendrijos įvaizdį. Tikimės, geri 2025-ji bus mums visiems! Vėl laukia daug organizacinio darbo, projektų rašymo, daug renginių, daug bendravimo ir turiningo laiko drauge.
Tai mums svarbu:
Dėkoju Jums už bendradarbiavimą, nuoširdų rūpestį savo aplinkai ir geranorišką įsitraukimą į Pasvalio bendrijos gyvenimą. Tikiu, kad dirbdami kartu, tardamiesi ir sutardami, įgyvendinsime užsibrėžtus tikslus ir iškeltus uždavinius. Būkime vieningi, kurkime drauge jaukų, saugų ir gyvybingą bendrystę!“
Skuodo rajono bendrijos pirmininkė Joanos Viščiūnienė pasidžiaugė ne vienu pavyzdžiu, kaip puikiai sekasi tvarkytis „Bočių“ bendrijoms, kur savivaldybės palaiko, rūpinasi ir gilinasi į pagyvenusių žmonių problemas. Tačiau ji apgailestavo, kad ne visur taip yra. Lietuvos statistika rodo, kad šiuo metu Lietuvoje apie 170 tūkstančių gyventojų patiria nepriteklių, Europs Sąjungoje tuo klausimu esame treti nuo galo. Ji konstatavo, kad didžioji dalis tuose skaičiuose sudaro pensininkai , t.y. mes, LPS nariai. Logiška manyti, kad organizacija, kurią sudaro žmonės sunkiai suduriantys galą su galu, galėtų sėkmingai organizuoti savo veiklą, jeigu būtų numatyta iš anksto žinoma, kad ir nedidelė valstybės parama.
Projektinė veikla, kurią mums dažnai aiškina, kaip vienintelį galimą finansų šaltinį, dažniausia nepasiekiama. Svarbu paminėti, kad nesulaukiant suinteresuotumo iš vietinės valdžios, negaunant konsultacijų, mūsų karta nepajėgi konkuruoti su jaunimu, kuriems lėšos skiriamos iš to pačio katilo. Kalbant apie vieną iš pagrindinių veiklų, t.y. kultūrinę veiklą pirmininkė teigė, kad ne viename Lietuvos rajone nuo pat LPS įsikūrimo veikia „Bočių“ meno kolektyvai prie vietinių Kultūros centrų.Tai deja vienintelė apčiuopama vietinės valdžios parama daugelyje rajonų. Tokia malone naudojosi ir Skuodo rajono e veikiantis „Bočių“ bendrijos choras „Harmonija“, kuriame dainavo apie 30 „Bočių“ bendrijos narių dainos mėgėjų – pensininkų. Kultūros centro vadovui pakeitus tvarką ir leidus prie Skuodo Kultūros centro įsilieti į minėtą „Bočių“ chorą miestiečiams, ne bočių nariams, bendrija choro neteko. Šiuo metu turime tik 9 žmonių ansamblį, bet jo išlaikymas per brangus pensininkų kišenei: transporto nuoma išvykoms su koncertais po visą Žemaitijos regioną ir ne tik, sceniniai rūbai, muzikanto samdymas ir t.t.
Skuodo rajono bendrijos pirmininkė Joanos Viščiūnienė savo pasisakymo pabaigoje prašė, kad LR Kultūros bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos susitartų ir atrastų galimybę LPS„Bočių“ bendrijoms turėti vieną meno kolektyvą, kurio vadovo apmokėjimu nereikėtų rūpintis bendrijos pirmininkams. Tai sutvarkius, pagerėtų „Bočių“ užimtumas, socializacija, pakiltų meno kolektyvų meninis lygis, pagerėtų aktyvių meno kolektyvų narių pragyvenimas, o pensininkas atidirbęs visą gyvenimą savo kraštui, dar ir dabar siekiantis būti naudingu, pasijustų oriai, kuriuo valstybė rūpinasi ir nestumia prieš jo paties norą, į gyvenimo užribį.
Salomėja Drazdovienė (Kelmės bendrija) kalbėjo trumpai, kaip sakoma liaudyje, bet drūtai. Ji teigė, kad bendruomenė Kelmės Bočiai 2024 metus baigė su pakilia nuotaika: daug keliavo, surengė 24 koncertus, svečiavosi daugelio rajonų Bočių bendrijose.
Ji apgailestavo, kad praeitais metais visiškai negavo lėšų, nors buvo pateikti 3 projektai, bet taip ir liko viskas ”stalčiuose”. Visos kelionės ir visos kitos lėšos, kurios buvo reikalingos, dengtos tik iš pačių narių nuosavų lėšų.
Šiais 2025 metais taip pat rajono savivaldybei jau pateikti 3 projektai iš kurių jau vienas patvirtintas. Tai dalyvavimas LPS ir Palangos “Bočiai” narių organizuojamame Žemaičių krašto suėjimo festivalyje, kuris vyks Šventojoje rugpjūčio mėn.
Pirmininkė Salomėja Drazdovienė pasidžiaugė, kad “Bočiai” turi patalpas, pačiame miesto centre, kurias jiems pilnai išlaiko savivaldybė, ir už tai ji pareiškė padėką.
Ji teidė, kad problemų daug, bet daug ir malonumų, kol dar leidžia sveikata daug dainuoja, muzikuoja, ir už tai labai dėkingi meno vadovams. Pastarieji į Kelmę važiuoja kiekvieną savaitę iš Šiaulių.
“Štai taip ir gyvenam ir labai tuo džiaugiamės” – savo konstruktyvią kalbą baigė Bendruomenė “Kelmės bočiai”, pirmininkė Salomėja Drazdovienė.
Nuotraukoje Salomėja Drazdovienė.
Danutė Medekšienė, LPS”Bočiai”Vilkaviškio bendrijos pirmininkė teigė, kad šios Bendrijos misija-suburti senyvo amžiaus žmones į kolektyvą bendrai veiklai. Tokio amžiaus žmonėms norisi pabendrauti savam rate ir susitikti su bendraminčiais iš kitų miestų. Ji surado meno vadovę, paruošė per gana trumpą laiką programą. Jų nariai nori išvažiuoti ir pasirodyti kaip meno kolektyvas. Toliau Danutė pabėrė didesnių ir mažesnių darbų: „Sveikiname savo narius su gimimo diena, pasveikiname ir prisijungusius naujai prie kolektyvo. Lankome susirgusius narius ligoninėje ir namuose. Išėjusiems anapilin talpiname užuojautas artimiesiems vietos laikraštyje, palydime ,o per Visų šv.dieną vykstame į kapines su žvakelėmis.
Pirmininkė paminėjo, kad norint išlaikyti kolektyvą, kad neišsibėgiotų, pritraukti naujus narius, reikalinga finansinė pagalba.Vadovai esame garbaus amžiaus ir ėjimas pas valdžios atstovus su nuolatiniais prašymais labai žemina vadovą kaip asmenybę.Pas atvykstantį Seimo narį didžiulės eilės prašančių ,tad didesnės paramos nėra ko tikėtis.
Veiklai vykdyti reikalingas valdžios atstovų visuose lygmenyse dėmesys šiai organizacijai ir nuolatinė finansinė parama meno vadovui, pirmininkui ir bendrijos veiklai plėtoti. Kaip minėjo Bendrijų vadovai, Lietuvoje yra nevyriausybinių organizacijų kur šie klausimai išspręsti ir organizacijų vadovai, meno vadovai yra finansiškai remiami ir organizacijų vadovams šiais klausimais galvos neskauda, nerūpi kaip iš ansambliečių susirinkti pinigus vadovui ir panašiai. Gal reikėtų pasidomėti, kaip toje pačioje šalyje galima išspręsti šiuos klausimus ir LPS”Bočiai”organizacijai.
Nuotraukoje: Danutė Medekšienė
LPS „Bočiai“ Švenčionių bendrijos pirmininkė Alfreda Grigienė pažėrė daug naudingų idėjų. Jos nuomone, visų pirma: „Dėl bendrijos duomenų pakeitimų tvarkymo ir NVO žymos atnaujinimo VĮ Registrų centre“. Tuo laikotarpiu, kai vykdomi duomenų organizacijos pakeitimai ir/ar atnaujinant NVO žymą neturėtų būti stabdomos banko sąskaitos operacijos. Bankas neišduoda įšrašų, reikalingų teikiant balansines ataskaitas. Atnaujinant NVO žymą, dėl ilgo duomenų apdorojimo VĮ Rregistrų centre, 2025 m. negalėjome surinkti GPM-1,2 proc. Įmokos buvo nepriimamos. Manome, kad NVO žymos atnaujimo reikalavimus būtų galima supaprastinti, nes bendrija neišregistruoja, o tik atlieka duomenų pakeitimus.
Nuotraukoje: Alfreda Grigienė
Antra, „Dėl bendrijose veikiančių meno kolektyvų vadovų darbo veiklos apmokėjimo“. Svarbu paminėti, kad šių vadovų apmokėjimo per projektus leistinos sumos per mažos ir ne visada pavyksta jas gauti. Kur rasti lėšas ? Bandyti prašyti iš vyriausybės ar VSDF biudžetinių lėšų, skirti dotaciją kaip ir partinėm organizacijom . Tikrai „BOČIAMS“ skirta dotacijų suma būtų atsakingai paskirstyta ir panaudota. Viena skaitlingiausia organizacija valstybėje tūrėtų būti deramai įvertinta valdžios. Ne vien iš tribūnų kalbėti apie rūpestį senjorais. (Nebent LPS“BOČIAI“ NAUJUOSE ĮSTATUOSE numatyti kitus pajamų šaltinius)?
Trečia, materialus turtas ( gautas iš projektų) balanse LPS“BOČIAI , kuriuo šiuo metu naudojasi Savivaldybės Kultūros Centras. Šokių bočių kolektyvas įvardijamas jau kaip Rajono kultūros centro pagyvenusiųjų šokių kolektyvu. Į kolektyvą kviečiami daug jaunesnio amžiaus šokėjai. Tautiniai drabužiai ir kelios poros pagyvenusių šokėjų. Su bočių bendrija nederinama. LR Kultūros ministerijoje buvo priimtas reikalavimas, pagyvenusių šokėjų kolektyvams amžiaus cenzas ne jaunesni 60 metų.Ar galioja šiandien dar tikslinsiu.
Tai tiek pirmųjų stambesnių problemų, kurios visuomet gyvos pirmininkės galvoje. Ji tiki, kad jos realios įgyvendinti. Laikas parodys.
Nuotraukoje: Kęstutis Nekrošius
Svarbių minčių renginio aktualijomis išdėstė LPS „Bočiai“ Kėdainių rajono bendrijos pirmininkas Kęstutis Nekrošius. Jis paminėjo, kad daugelis bendrijų rajonuose neturi nuolatinių vietų, kur galėtų susiburti, repetuoti; meno kolektyvai, kur galėtų rengti savo ir svečių pasirodymus. Jo nuomone, reikėtų pradėti lygiuotis į savivaldybes, kuriose įsteigti bendruomeniniai namai ar pan., kad galėtų NVO nemokamai jose vykdyti savo veiklas – dabar gi rašomi konkursiniai projektai, tenka įtrauktį punktus ,,patalpų nuoma, komunaliniai mokesčiai“ ir pan., t.y. gauni savivaldybės biudžeto lėšų ir gražini atgal.
Didėlė problema – įsigalėjęs biurokratinis ,,popierizmo“ dauginimas, beveik visų skelbiamų konkursų nuostatai bent 15-17 lapų apimties, ir visa tai eina ,,iš viršaus“, net savivaldybės administracijos darbuotojai, su kuriais tenka susidurti konkursų klausimais, ,,susiėmę už galvų“;
Pirmą kartą susiduriančiam, kad ir aukštąjį išsilavinimą turinčiam žmogui, konkursų paraiškos pildymas primena tą patį per tą patį: atskirais punktais išvardyti ,,projekto tikslas ir pagrindimas, projekto poreikio, sprendžiamos problemos aprašymas ir pagrindimas, projekto tikslai ir uždaviniai“, kai visa tai galėtų ir turėtų būti sutraukta į vieną, nes tie punktai labai vienas su kitu susiję ir daug kas dubliuojasi; kadangi kai kurioms bendrijoms projektų paraiškų rašymas kartai būna neįveikiama užduotis, o samdytis ,,specialisto‘‘ nėra iš ko, būtina pasiekti, kad kiekvienai NVO, buriančiai ,,amžėjančius“ žmones, kuri yra pateikusi registrų centrui metines ataskaitas, kasmet būtų skiriama tikslinė bent 500 Eur parama iš savivaldybės biudžeto (blogiausiu atveju nors meno kolektyvo vadovui už darbą galėtų apmokėti);
Pirmininkas laiko nepagrįstu kai kurių bendrijų norą ,,nusavinti“ kultūros centrų meno kolektyvų vadovus – reikia suprasti, kas moka vadovui pinigus, to ir kolektyvas, o nuvažiavę kur prisistatykite, kaip norite ir nėra ko prašyti LPS ,,Bočiai“ vadovų tarpininkavimo. Neverta reikšti nepagrįstų pretenzijų, nes tam ir esame NVO (tikra NVO neturėtų nieko prašyti, jei gautume rimtesnes pensijas, bet taip jau įsuktas užburtas ratas – nėra pinigų, rašykite projektus, būsite visi užimti, daugelis tuščiai sėdės prie kompiuterių, galvos, kaip gražiau nušlifuoti poreikius, tikslus, uždavinius ir t. t. – pagal patirtį, savivaldybiniai projektai ,,praeina“ apie 50%).
Kęstutis Nekrošius mano, kad SADM reikėtų pakovoti už jau pensiją gaunantį žmogų, kad pensija labiau atitiktų išsivysčiųsių šalių dydžius procentine dalimi nuo vidutinio darbo užmokesčio ir gana taškyti biudžeto lėšas II pensijų pakopai, nes tai yra priedo tik nepasitikėjimo valstybe didinimas ir kailio lupikų – pensijų fondų valdytojų gyvenimo gerinimas (kaip visada, paprastų ,,vargdienėlių“ sąskaita).
LPS ,,Bočiai“ Kėdainių rajono bendrijos pirmininkas Kęstutis Nekrošius tarsi sudėjo taškus, apibendrino visų bendrijų problemas. Jų yra ir daugiau, tačiau pirmajame diskusijų etape gana pakankamai. Buvo ir gerosios praktikos pavyzdžių, iš kurių galima buvo pasimokyti ar/ir pasisemti žinių.
MENINĖ DALIS prasidėjo Lietuvos pensininkų sąjungos “Bočiai” Ukmergės klubo „Viltis“ pirmininko Valmanto Naraškevičiaus atliekamomis dainomis. Iš širdies jis traukė keletą dainų.
Nuotraukoje: Valmantas Naraškevičius
Kitas solistas – Vitalijus Satkevičius, ne mažiau populiarus bočių tarpe. Jo atliekamos dainos kartu su armonikos garsais taip užbūrė bočių širdis, kad salėje neliko abejingų jo talentui. Vitalijus buvo ir šio renginio meninės dalies režisierius. Jis pakvietė pakoncertuoti dar tris meninius kolektyvus iš Kėdainių, Jonavos ir Ukmergės (žr. toliau nuotraukose).
Nuotraukoje: Vitalijus Satkevičius
Nuotraukoje: koncertuoja Kėdainių bočiai
Balsingi, pasitempę, gerai nusiteikę LPS „Bočiai“ Kėdainių ansambliečiai atidavė savo širdies dalelę susirinkusiems. Pastarieji, pagavę gerų emocijų, tikrai negailėjo aplodismentų.
Nuotraukoje: koncertuoja Jonavos ansamblis
Dalyvavusieji renginyje ilgai nepamirš Ukmergės choristų. Jie pakėlė visus bendrai dainai, skirtai mūsų šaliai Lietuvai. Visi tarsi paėmė Lietuvą ant rankų.Tai renginio vinis, kuris turėjo ne tik gerą pradžią su, kaip minėjome Janinos Žemaičiūnienės originaliu muzikiniu sveikinimu, bet ir neblogesnę pabaigą su nepailstamos choro vadovės Marijos Barkauskienės choristų galingais balsais (nuotrauka žemiau).
Nuotraukoje: kairėje Marija Barkauskienė. Scenoje jos išpuoselėtas choras.
Pagal pasisakiusiųjų pranešimų medžiagą parengė Irena Kriščiukaitienė.
