2025 m. liepos 26 d. LPS „Bočiai“ Bendrijų pirmininkai susibūrė Vilkaviškyje į šventę „Kai širdis dainuoja metai tyli“. Bočių šventė-tai daugiau nei renginys. Tai susitikimas su bendraminčiais, tai šypsenos,prisiminimai ir bendrystė.O kai širdys atsiveria dainai,metai praranda reikšmę. Susitikę dainoje,mes tarsi susikimbame rankomis ir visai nesvarbu kiek mums metų ar iš kur mes atvažiavome.Šią dieną susirinko tie,kuriems svarbus bendravimas ir širdžių artumas.Pagrindinė šventės siela – LPS „Bočiai“ Vilkaviškio bendrijos pirmininkė Danutė Medekšienė. Į Šventę buvo pakviesti visi LPS „Bočiai“ pirmininkai, SADM atsakingi asmenys, Rajono vadovybė, Vilkaviškio bendrijos nariai, keletas bočių ansamblių, t.y. iš Kalvarijos, Alytaus Simno, Elektrėnų ir Vilkaviškio. Šventė prasidėjo tylos minute, skirta mirusiam LPS“Bočiai“ pirmininkui Kajatonui Šliogeriui pagerbti. Po to, kaip visuomet tradiciškai padėkos ir sveikinimai. Išsamų pranešimą apie LPS „Bočiai“ istoriją ir veiklą padarė LEP pirmininkė. Pranešimas (pridedamas). Susirinkusieji suprato, kiek Lietuvoje yra pasiaukojančių senjorų, organizuotų žmonių suburiančių naudingiems darbams: meninių kolektyvų subūrimui ir pasirodymui, parkų puoselėjimui, savanorystės skatinimui, kartų bendradarbiavimui užtikrinti ir kt. Geriems darbams kuriasi naujos bočių organizacijos, didėja gretos, nes tokie pavyzdžiai, kaip Vilkaviškio, Druskininkų, Elektrėnų, Birštono, Alytaus Simno, Marijampolės, Kauno, Kelmės, Kėdainių, Trakų, Panevėžio, Klaipėdos, Varėnos, Švenčionių, Šilalės, Skuodo, Telšių ir dar daugelio kitų, labai įkvepia.
LPS „Bočiai“ Valdybos nariai nuoširdžiai dėkoja Pirmininkei Danutei Medekšienei už šventės organizavimą, Vilkaviškio savivaldybės atstovui Remigijui Kurauskui už puikų įvertinimą ne tik LPS „Bočiai“ Vilkaviškio bendrijos veiklos, bet visų bendrijų darbą, Vilkaviškio bibliotekos vedėjai Vilijai Gilienei, už malonius žodžius aktyviems žingeidiems senjorams, kurie labai dažnai lankosi bibliotekoje, ypač kompiuterinių programų naudojimo klausimais ir, nepavargstamam renginio fotografui, nufilmavusiam visą renginį Albinui Janulaičiui.
Renginys pagrindinai buvo finansuotas iš SADM projekto, kurį administruoja LPS „Bočiai“.
Janina Žemaičiūnienė muzikiniu sveikinimu nudžiugino susirinkusius į Lietuvos pensininkų sąjungos (LPS) „Bočiai“ renginį. Po to sveikinimo žodį tarė LPS „Bočiai“ pavaduotoja Irena Kriščiukaitienė: „Sveikinu visus susirinkusius į šį gražų LPS Bočiai“ renginį! Džiaugiuosi matydama tiek daug šviesių veidų, Vilnaius merą, atstovus iš LR socialinės apsaugos ir darbo bei kultūros ministerijų. LPS „Bočiai“ pirmininkus ir/ar jų pavaduotojus, kurių veikla kiekvieno skirtinga, tačiau turininga ir pasiaukojanti. Šiandien esame čia, kad pasidalintume savo gerąja praktika, ar iškilusiais sunkumais, pabendrautume ir pasidžiaugtume vieni kitų draugija. Tegul šis susitikimas būna pilnas šilumos ir malonių akimirkų. Linkiu visiems puikiai praleisti laiką!“
Nuotraukoje: susirinkimo dalyviai, 2025 m. balandžio 25 d.
Po sveikinimų LR socialinės apsaugos ir darbo padėkos raštais už ilgalaikį pasiaukojantį darbą bendrystės labui buvo apdovanoti LPS „Bočiai“ Klaipėdos pajūrio bendrijos pirmininkė Janina Žemaičiūnienė, Utenos bendrijos pirmininkas Vladas Žilėnas ir Panevėžio bendrijos pirmininkas Vitalijus Satkevičius. Padėkos raštai buvo skirti ir nuo LPS „Bočiai“. Juo gavo Palangos, Trakų ir Kaišiadorių bendrijų pirmininkai.
Susirinkusieji išklausė Vilniaus mero Valdo Benkunsko ir LR socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Deimantės Bukeikaitės kalbų.
Konstruktyvi LR socialinės apsaugos ir darbo viceministrės kalba
LPS „Bočiai“ bendrijų veiklos apžvalga
LPS „Bočiai“ bendrijų pirmininkai tikrai turi kuo pasidžiaugti. Sukurti ansambliai, šokių kolektyvai, sveikatinimo renginiai, miestų gražinimo darbai, savanorystės darbai, renginiai su jaunimu, ekskursijos po Lietuvą ir užsienio šalis bei bičiulystės renginiai vieni su kitais – tai tik dalelė stambesnių darbų.
Visiems buvo naudinga išgirsti LPS „Bočiai“ bendrijų veiklos apžvalgas, išskiriant gerąją praktiką ir mažesnes ar didesnes problemas, kurias išsakė Bendrijų pirmininkai. Visų pasisakiusiųjų, t.y. Janinos Žemaičiūnienės (Klaipėda), Julijos Barutienės (Birštonas), Vidos Vegienės (Pasvalys), Salomėjos Drazdovienės (Kelmės), Algirdo Petriko (Telšiai), Danutės Medekšienės (Vilkaviškis), Vaidutės Sokolnikienės (Ukmergė), Alfredos Grigienės (Švenčionys) ir Kęstučio Nekrošiaus (Kėdainiai) pranešimai buvo konstruktyvūs ir naudingi visiems dalyvavusiems renginyje.
Klaipėdos pajūrio bendrijos pirmininkė Janina Žemaičiūnienė pabrėžė, kad dabartiniame etape jaučia situacijos pagerėjimą. Jau eilę metų (apie 10-metį) Klaipėdoje Savivaldybės rūpesčiu yra Bendruomenės namai, kur įvairios visuomeninės organizacijos, tame tarpe ir LPS „Bočiai“ Klaipėdos pajūrio bendrija, jų mišrus choras turi puikias sąlygas meno kolektyvų, saviraiškos būrelių (rankdarbių, susitikimų, diskusijų klubų) veiklai. Yra skirtos patalpos – 2 salės (1 su scena), 5 kabinetai, vestibiulio erdvė parodoms, sanitarinės ir pagalbinės patalpos, muzikos instrumentai, medija, įgarsinimo technika, keletas specialistų, kurie padeda repeticijoms, pasiruošti ir pravesti renginius. Veikia liftas (pastatas 3 aukštų),kondicionieriai. Patalpos šiltos ir jaukios. Ir už šias patalpas bei teikiamas paslaugas apmoka savivaldybė, senjorams tai nieko nekainuoja. Čia veikia apie 15 kolektyvų. Ji akcentavo, kad svarbu suderinti repeticijų ir renginių grafikus, kas tikrai puikiai pavyksta.
Savivaldybė skiria lėšų vienos koncertinės kelionės, apmokėjimui, rūpinasi vizualine reklama, tvarkinga aplinka. Paskutiniu metu baigiamas įrengti naujas privažiavimo kelias, išasfaltuotos ir įrengtos erdvios parkavimo aikštelės, kur saugiai galės įvažiuoti jų svečių autobusai.
Nuo šių metų pradžios savivaldybė skyrė lėšas ir pradėjo mokėti atlyginimą kolektyvų meno vadovams už jų teikiamas paslaugas. Kaip žinome, jau eilę metų kai kurių bendrijų vadovai kalbėjo su įvairiomis atsakingomis institucijomis dėl šio klausimo. Daug kartų kėlė šį aktualų klausimą savivaldybei ir nemažai pastangų įdėjo Klaipėdos Senjorų taryba. Šiuo metu priimtas geras sprendimas, kuris užtikrina sklandesnį klaipėdiečių laisvalaikio gyvenimą.
Janina Žemaičiūnienė pareiškė padėką savo miesto merui p. Arvydui Vaitkui, KC „Žvejų rūmai“ direktorei Kristinai Jakštei, Bendruomenės namų administratorei Linai Papievytei-Krivickienei. Ji teigė, kad tikrai jaučia jų rūpestį senjorų gyvenimu, dažnai lankosi LPS „Bočiai“ ir kituose renginiuose.
Birštono miesto bendrijos pirmininkė Julija Barutienė 180 narių veiklai vadovauja jau beveik du dešimtmečius. Jai padeda 9 asmenų veikli valdyba, renkama 3 metams. Svarbu pažymėti, kad šios Bendrijos veiklą teigiamai vertina savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė ir vicemeras Vytas Kederys. Bendrija džiaugiasi, kad suteikiamos sąlygos bendrijai aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Jie nemokamai naudojasi kabinetu, bendrijos sale renginiams bendruomenės namuose ir Kultūros Centre turi patalpas jų choro „Sidabrinė gija repeticijoms. Verta paminėti, kad savivaldybė išlaiko autobuso „NEOPLAN“ eksploataciją ir vairuotoją . Tai labai vertingas požiūris, siekiant planuoti keliones respublikoje bei Pabaltijo šalyse, kai jie apmoka tik už panaudotą kurą. Bendrija nuo 2006 metų vykdo projektus. Vienas iš jų – „Niekas nepamirštas , iškeliavus ANAPILIN“ Tai priežiūra – pavasarį ir rudenį neveikiančių Gudakalnio ir Panemunio kapinių bei kraštui nusipelniusių žmonių atminties pagerbimas Nemajūnų kapinėse. Antrasis projektas – „Sveikatingumo dienos Birštone mūsų bičiuliams iš kitų miestų bei rajonų“. Tai Birštono kurorto pažinimas, lankant poilsio ir aktyvios veiklos zonas, apžvalgos bokštą, sanatorijas, muziejus . Abu projektai buvo gerai įvertinti laikraščio „Gyvenimas“ skaitytojų ir apdovanoti PADĖKOMIS. Per metus pas Bendrijos bočius apsilanko per 200 svečių , kuriems ne tik pravedamos ekskursijos, bet ir priimami bendruomenės namuose , pasidalinant patirtimi prie kavos puodelio, bet ir pasilinksminant. Tai ne tik SVEIKATINGUMO , bet ir SVETINGUMO dienos Birštone.
Vienintelė problema jų veikloje, kad chorui „Sidabrinė gija“ (22 žmonės) neskiriamas nors minimalus atlygis vadovui išlaikyti. Pirmininkė mano, kad tai visų bendrijų veiklos stabdis, organizuojant kultūrinę – pramoginę bendrijos veiklą.
Nuotraukoje: LPS „Bočiai“ Birštono miesto bendrijos pirmininkė Julija Barutienė
Vertingas dėmesio LPS “Bočiai” Pasvalio Bendrijos pirmininkės Vidos Vegienės pranešimas.
Nuotraukoje: LPS “Bočiai” Pasvalio Bendrijos pirmininkė Vida Vegienė
Toliau pateikiame, visą pirmininkės pranešimą: “Laba diena, gerbiami svečiai, mieli mūsų bendrijų atstovai, džiugu jus matyti sveikus , trykštančius gyvenimo energijos. Sveikinu Jus su pavasariu, atgimstančia gamta ir bendrystės dvasia! Tegul kiekviena diena atneša šilumos, džiaugsmo, gražių susitikimų ir prasmingų darbų mūsų organizacijoms.
Taip greitai bėga laikas. Pasikeitė Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Vyriausybė. Vėl ieškome naujų ryšių su jais, rašome jiems, norėdami atkreipti dėmesį į vis dar neišspręstas problemas. Atrodo, ką tik sutikome Naujuosius, 2025-uosius metus. Visi su naujomis jėgomis vėl kibome į darbus, siekdami gerinti senjorų gyvenimą. Džiugu, kad turime galimybę dalyvauti LPS „Bočiai“ organizuojamą renginį „Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ veiklos aktualijos“, kuriame turime proga gyvai išklausyti 2024m veiklos ataskaitą bei esamas aktualijas”.
Strateginių veiklos tikslų įgyvendinimas. 2024m.Pasvalio bendrijai buvo visapusiškai sėkmingi metai, kuriuos baigė su 127 narių skaičiumi. Bendrijos veikla 2024 metais buvo vykdoma pagal parengtą 2024–2025 m. strateginį planą ir Lietuvos EURAG asociacijos ,kurios nariu yra mūsų bendrija, veiklos rėmimo 2024–2025 metais projektas „Visada aktyvūs“ veiklos planus, kuriuose buvo numatytos įvairių veiklos sričių priemonės keliamiems tikslams įgyvendinti, ieškojome būdų, kaip skatinti bendrijos narių savanorystę, kad įtraukti daugiau bendrijos narių į savanorišką veiklą ir daugiau sužinotų apie senjorų pageidavimus ir poreikius laisvalaikio metu, priežiūra ir pagalba neįgaliesiems ir vyresnio amžiaus žmonėms. Įgyvendinome 2024–2025 m. strateginio plano 2024 metų veiklos planą kryptingai siekdami numatytų tikslų, atkreipiant didesnį dėmesį sveikatos stiprinimo projektams, kad pagerinti turimas žinias sveikatos išsaugojimo klausimais, sužinoti apie sveikatai palankią mitybą, padidinti savo fizinį aktyvumą, pagerinti psichinę sveikatą, smagiai praleisti laiką ir susirasti naujų bendraminčių. 2024m. didelis dėmesys skirtas strateginiame veiklos plane išdėstytiems veiklos prioritetams ir siekiams, kad gyvenimas bendrijos nariams būtų jaukus ir saugus kiekvienam. Racionalus finansinių išteklių panaudojimas. Siekėme, kad bendrijos turtas, finansai ir kitos lėšos būtų naudojamos veiksmingai, taupiai ir tikslingai. Ne viskas sekasi sklandžiai, bet metams bėgant atsirado daugiau tarpusavio supratimo ir lankstumo. Veiklų skaičiumi numatytą planą viršijome, metinėje ataskaitoje deklaravome, kad vykdytos 22 veiklos ir įsisavinti projektams skirti pinigai. Turėjome galimybę skirtus pinigus panaudoti apmokėjimui už transporto paslaugų paslaugas, įsigyti sporto inventoriaus, biuro ir kitų prekių, sumokėti lektoriams ar savo aktyvui už suteiktas paslaugas. Viso projektų administravimo naštą vykdėme centralizuotai pasiskirstant kas už ką atsakingas ( sutarčių rengimas, ataskaitų ruošimas, viešinimas, renginių organizavimui bei vedimui).Ypač esame dėkingi mūsų kapelai „Svalios vingis“ ir jos energingai vadovei Zitai Mikšienei, be jos pastangų ir noro nebūtų šio kolektyvo. Taip pat ir Pasvalio KC pagyvenusių žmonių mišriam vokaliniam ansambliui „Rudenėlis“ vad. Giedrius Gumbelevičius. Šių kolektyvų dėka išvykose ir rajone garsina Pasvalį, bendriją. Tačiau akivaizdu, kad ir 2025 metais bendrija susiduria su visa eile iššūkių, o ne retai ir nepamatuoti bei nepagrįsti valdžios institucijų sprendimai bei ribojimai. Pagrindinė problema bendrijos veikloje yra prisitaikymas prie naujų veiklos sąlygų. Bendrija išsilaiko daugiausiai iš projektinės veiklos, todėl dėl finansavimo perspektyvų neapibrėžtumo ( laimėsi konkursą ar ne, rajono savivaldybės projektinės lėšos skiriamos tik nuo liepos mėn.) sunku užtikrinti bei planuoti veiklas. Bendrijai brangiai kainuoja patalpų išlaikymas (tik iš nario surinkto mokesčio).Neturime veikloms salės, kurios labai reikia. Bendrijos veiklos pagrindinis variklis, tai energija, nenuilstantis noras bendrauti, dalintis patirtimi, keliauti, sportuoti, dainuoti, būti matomais ir aktyviais visuomenės nariais. Todėl bendrijos tikslas narių veiklos plėtra, tautinės, patriotinės, švietėjiškos ir socialinės vyresnio amžiaus žmonių veiklos skatinimas ir viešinimas siekiant formuoti teigiamą vyresnio amžiaus žmonių ir senėjimo įvaizdį visuomenėje 2025 metais. Bendrija, dalindamasi gerąja profesine ir praktine patirtimi, priima nuolatiniu tobulėjimu, ieškančius žinių ir patirties resursų tvirtesniems ir kryptingesniems žingsniams į priekį. Bendrijoje puoselėjamos atvirumo, asmeninės atsakomybės, dialogo, pagarbos vieni kitiems vertybės, Valdybos profesionalumas ir kompetentingumas.
Bendrijos bendradarbiavimas. Gražu matyti, kad dažnai organizuojami ir bendri renginiai su giminingomis organizacijomis . Bočių judėjimas, bendraminčių susibūrimai, bendradarbiavimas su EURAG asociacija, pasidalijimas savo galiomis, veiklomis, idėjomis, ėjimas šalia vieni kitų yra neįkainojamas pasiūlymas visiems LPS „Bočiai“ nariams. Renginiuose nelieki vienas, nėra priežasčių jausti vienišumą ar atskirtį. Čia turime galimybę patirti pozityvių emocijų, pabendrauti, sustiprėti, pajudėti, atjausti save bei kitus. Labai norime tęsti jau turimas patirtis, kuo aktyviau atsiliepti į Lietuvos bočių kvietimus dalyvauti renginiuose.
Mūsų veiklos planai ir prognozės 2025 metais. Bendrijoje dirba žmonės, susipažinę su atitinkamais įstatymais, turintys didelę darbo patirtį bendrijos veikloje. Pagrindiniai 2025 metams keliami tikslai ir uždaviniai yra- užtikrinti bendrijos narių dalyvavimą visuomeniniame gyvenime, geresnę jų gyvenimo kokybę, didinti bendrijos narių užimtumo lygį bei užtikrinti jų teisių įgyvendinimą, racionaliai naudoti turimus išteklius bei užtikrinti reikalingą finansinių bei materialinių išteklių pritraukimą, išlaikyti bei stiprinti teigiamą bendrijos įvaizdį. Tikimės, geri 2025-ji bus mums visiems! Vėl laukia daug organizacinio darbo, projektų rašymo, daug renginių, daug bendravimo ir turiningo laiko drauge.
Tai mums svarbu:
Dėkoju Jums už bendradarbiavimą, nuoširdų rūpestį savo aplinkai ir geranorišką įsitraukimą į Pasvalio bendrijos gyvenimą. Tikiu, kad dirbdami kartu, tardamiesi ir sutardami, įgyvendinsime užsibrėžtus tikslus ir iškeltus uždavinius. Būkime vieningi, kurkime drauge jaukų, saugų ir gyvybingą bendrystę!“
Skuodo rajono bendrijos pirmininkė Joanos Viščiūnienė pasidžiaugė ne vienu pavyzdžiu, kaip puikiai sekasi tvarkytis „Bočių“ bendrijoms, kur savivaldybės palaiko, rūpinasi ir gilinasi į pagyvenusių žmonių problemas. Tačiau ji apgailestavo, kad ne visur taip yra. Lietuvos statistika rodo, kad šiuo metu Lietuvoje apie 170 tūkstančių gyventojų patiria nepriteklių, Europs Sąjungoje tuo klausimu esame treti nuo galo. Ji konstatavo, kad didžioji dalis tuose skaičiuose sudaro pensininkai , t.y. mes, LPS nariai. Logiška manyti, kad organizacija, kurią sudaro žmonės sunkiai suduriantys galą su galu, galėtų sėkmingai organizuoti savo veiklą, jeigu būtų numatyta iš anksto žinoma, kad ir nedidelė valstybės parama.
Projektinė veikla, kurią mums dažnai aiškina, kaip vienintelį galimą finansų šaltinį, dažniausia nepasiekiama. Svarbu paminėti, kad nesulaukiant suinteresuotumo iš vietinės valdžios, negaunant konsultacijų, mūsų karta nepajėgi konkuruoti su jaunimu, kuriems lėšos skiriamos iš to pačio katilo. Kalbant apie vieną iš pagrindinių veiklų, t.y. kultūrinę veiklą pirmininkė teigė, kad ne viename Lietuvos rajone nuo pat LPS įsikūrimo veikia „Bočių“ meno kolektyvai prie vietinių Kultūros centrų.Tai deja vienintelė apčiuopama vietinės valdžios parama daugelyje rajonų. Tokia malone naudojosi ir Skuodo rajono e veikiantis „Bočių“ bendrijos choras „Harmonija“, kuriame dainavo apie 30 „Bočių“ bendrijos narių dainos mėgėjų – pensininkų. Kultūros centro vadovui pakeitus tvarką ir leidus prie Skuodo Kultūros centro įsilieti į minėtą „Bočių“ chorą miestiečiams, ne bočių nariams, bendrija choro neteko. Šiuo metu turime tik 9 žmonių ansamblį, bet jo išlaikymas per brangus pensininkų kišenei: transporto nuoma išvykoms su koncertais po visą Žemaitijos regioną ir ne tik, sceniniai rūbai, muzikanto samdymas ir t.t.
Skuodo rajono bendrijos pirmininkė Joanos Viščiūnienė savo pasisakymo pabaigoje prašė, kad LR Kultūros bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos susitartų ir atrastų galimybę LPS„Bočių“ bendrijoms turėti vieną meno kolektyvą, kurio vadovo apmokėjimu nereikėtų rūpintis bendrijos pirmininkams. Tai sutvarkius, pagerėtų „Bočių“ užimtumas, socializacija, pakiltų meno kolektyvų meninis lygis, pagerėtų aktyvių meno kolektyvų narių pragyvenimas, o pensininkas atidirbęs visą gyvenimą savo kraštui, dar ir dabar siekiantis būti naudingu, pasijustų oriai, kuriuo valstybė rūpinasi ir nestumia prieš jo paties norą, į gyvenimo užribį.
Salomėja Drazdovienė (Kelmės bendrija) kalbėjo trumpai, kaip sakoma liaudyje, bet drūtai. Ji teigė, kad bendruomenė Kelmės Bočiai 2024 metus baigė su pakilia nuotaika: daug keliavo, surengė 24 koncertus, svečiavosi daugelio rajonų Bočių bendrijose.
Ji apgailestavo, kad praeitais metais visiškai negavo lėšų, nors buvo pateikti 3 projektai, bet taip ir liko viskas ”stalčiuose”. Visos kelionės ir visos kitos lėšos, kurios buvo reikalingos, dengtos tik iš pačių narių nuosavų lėšų.
Šiais 2025 metais taip pat rajono savivaldybei jau pateikti 3 projektai iš kurių jau vienas patvirtintas. Tai dalyvavimas LPS ir Palangos “Bočiai” narių organizuojamame Žemaičių krašto suėjimo festivalyje, kuris vyks Šventojoje rugpjūčio mėn.
Pirmininkė Salomėja Drazdovienė pasidžiaugė, kad “Bočiai” turi patalpas, pačiame miesto centre, kurias jiems pilnai išlaiko savivaldybė, ir už tai ji pareiškė padėką.
Ji teidė, kad problemų daug, bet daug ir malonumų, kol dar leidžia sveikata daug dainuoja, muzikuoja, ir už tai labai dėkingi meno vadovams. Pastarieji į Kelmę važiuoja kiekvieną savaitę iš Šiaulių.
“Štai taip ir gyvenam ir labai tuo džiaugiamės” – savo konstruktyvią kalbą baigė Bendruomenė “Kelmės bočiai”, pirmininkė Salomėja Drazdovienė.
Nuotraukoje Salomėja Drazdovienė.
Danutė Medekšienė, LPS”Bočiai”Vilkaviškio bendrijos pirmininkė teigė, kad šios Bendrijos misija-suburti senyvo amžiaus žmones į kolektyvą bendrai veiklai. Tokio amžiaus žmonėms norisi pabendrauti savam rate ir susitikti su bendraminčiais iš kitų miestų. Ji surado meno vadovę, paruošė per gana trumpą laiką programą. Jų nariai nori išvažiuoti ir pasirodyti kaip meno kolektyvas. Toliau Danutė pabėrė didesnių ir mažesnių darbų: „Sveikiname savo narius su gimimo diena, pasveikiname ir prisijungusius naujai prie kolektyvo. Lankome susirgusius narius ligoninėje ir namuose. Išėjusiems anapilin talpiname užuojautas artimiesiems vietos laikraštyje, palydime ,o per Visų šv.dieną vykstame į kapines su žvakelėmis.
Pirmininkė paminėjo, kad norint išlaikyti kolektyvą, kad neišsibėgiotų, pritraukti naujus narius, reikalinga finansinė pagalba.Vadovai esame garbaus amžiaus ir ėjimas pas valdžios atstovus su nuolatiniais prašymais labai žemina vadovą kaip asmenybę.Pas atvykstantį Seimo narį didžiulės eilės prašančių ,tad didesnės paramos nėra ko tikėtis.
Veiklai vykdyti reikalingas valdžios atstovų visuose lygmenyse dėmesys šiai organizacijai ir nuolatinė finansinė parama meno vadovui, pirmininkui ir bendrijos veiklai plėtoti. Kaip minėjo Bendrijų vadovai, Lietuvoje yra nevyriausybinių organizacijų kur šie klausimai išspręsti ir organizacijų vadovai, meno vadovai yra finansiškai remiami ir organizacijų vadovams šiais klausimais galvos neskauda, nerūpi kaip iš ansambliečių susirinkti pinigus vadovui ir panašiai. Gal reikėtų pasidomėti, kaip toje pačioje šalyje galima išspręsti šiuos klausimus ir LPS”Bočiai”organizacijai.
Nuotraukoje: Danutė Medekšienė
LPS „Bočiai“ Švenčionių bendrijos pirmininkė Alfreda Grigienė pažėrė daug naudingų idėjų. Jos nuomone, visų pirma: „Dėl bendrijos duomenų pakeitimų tvarkymo ir NVO žymos atnaujinimo VĮ Registrų centre“. Tuo laikotarpiu, kai vykdomi duomenų organizacijos pakeitimai ir/ar atnaujinant NVO žymą neturėtų būti stabdomos banko sąskaitos operacijos. Bankas neišduoda įšrašų, reikalingų teikiant balansines ataskaitas. Atnaujinant NVO žymą, dėl ilgo duomenų apdorojimo VĮ Rregistrų centre, 2025 m. negalėjome surinkti GPM-1,2 proc. Įmokos buvo nepriimamos. Manome, kad NVO žymos atnaujimo reikalavimus būtų galima supaprastinti, nes bendrija neišregistruoja, o tik atlieka duomenų pakeitimus.
Nuotraukoje: Alfreda Grigienė
Antra, „Dėl bendrijose veikiančių meno kolektyvų vadovų darbo veiklos apmokėjimo“. Svarbu paminėti, kad šių vadovų apmokėjimo per projektus leistinos sumos per mažos ir ne visada pavyksta jas gauti. Kur rasti lėšas ? Bandyti prašyti iš vyriausybės ar VSDF biudžetinių lėšų, skirti dotaciją kaip ir partinėm organizacijom . Tikrai „BOČIAMS“ skirta dotacijų suma būtų atsakingai paskirstyta ir panaudota. Viena skaitlingiausia organizacija valstybėje tūrėtų būti deramai įvertinta valdžios. Ne vien iš tribūnų kalbėti apie rūpestį senjorais. (Nebent LPS“BOČIAI“ NAUJUOSE ĮSTATUOSE numatyti kitus pajamų šaltinius)?
Trečia, materialus turtas ( gautas iš projektų) balanse LPS“BOČIAI , kuriuo šiuo metu naudojasi Savivaldybės Kultūros Centras. Šokių bočių kolektyvas įvardijamas jau kaip Rajono kultūros centro pagyvenusiųjų šokių kolektyvu. Į kolektyvą kviečiami daug jaunesnio amžiaus šokėjai. Tautiniai drabužiai ir kelios poros pagyvenusių šokėjų. Su bočių bendrija nederinama. LR Kultūros ministerijoje buvo priimtas reikalavimas, pagyvenusių šokėjų kolektyvams amžiaus cenzas ne jaunesni 60 metų.Ar galioja šiandien dar tikslinsiu.
Tai tiek pirmųjų stambesnių problemų, kurios visuomet gyvos pirmininkės galvoje. Ji tiki, kad jos realios įgyvendinti. Laikas parodys.
Nuotraukoje: Kęstutis Nekrošius
Svarbių minčių renginio aktualijomis išdėstė LPS „Bočiai“ Kėdainių rajono bendrijos pirmininkas Kęstutis Nekrošius. Jis paminėjo, kad daugelis bendrijų rajonuose neturi nuolatinių vietų, kur galėtų susiburti, repetuoti; meno kolektyvai, kur galėtų rengti savo ir svečių pasirodymus. Jo nuomone, reikėtų pradėti lygiuotis į savivaldybes, kuriose įsteigti bendruomeniniai namai ar pan., kad galėtų NVO nemokamai jose vykdyti savo veiklas – dabar gi rašomi konkursiniai projektai, tenka įtrauktį punktus ,,patalpų nuoma, komunaliniai mokesčiai“ ir pan., t.y. gauni savivaldybės biudžeto lėšų ir gražini atgal.
Didėlė problema – įsigalėjęs biurokratinis ,,popierizmo“ dauginimas, beveik visų skelbiamų konkursų nuostatai bent 15-17 lapų apimties, ir visa tai eina ,,iš viršaus“, net savivaldybės administracijos darbuotojai, su kuriais tenka susidurti konkursų klausimais, ,,susiėmę už galvų“;
Pirmą kartą susiduriančiam, kad ir aukštąjį išsilavinimą turinčiam žmogui, konkursų paraiškos pildymas primena tą patį per tą patį: atskirais punktais išvardyti ,,projekto tikslas ir pagrindimas, projekto poreikio, sprendžiamos problemos aprašymas ir pagrindimas, projekto tikslai ir uždaviniai“, kai visa tai galėtų ir turėtų būti sutraukta į vieną, nes tie punktai labai vienas su kitu susiję ir daug kas dubliuojasi; kadangi kai kurioms bendrijoms projektų paraiškų rašymas kartai būna neįveikiama užduotis, o samdytis ,,specialisto‘‘ nėra iš ko, būtina pasiekti, kad kiekvienai NVO, buriančiai ,,amžėjančius“ žmones, kuri yra pateikusi registrų centrui metines ataskaitas, kasmet būtų skiriama tikslinė bent 500 Eur parama iš savivaldybės biudžeto (blogiausiu atveju nors meno kolektyvo vadovui už darbą galėtų apmokėti);
Pirmininkas laiko nepagrįstu kai kurių bendrijų norą ,,nusavinti“ kultūros centrų meno kolektyvų vadovus – reikia suprasti, kas moka vadovui pinigus, to ir kolektyvas, o nuvažiavę kur prisistatykite, kaip norite ir nėra ko prašyti LPS ,,Bočiai“ vadovų tarpininkavimo. Neverta reikšti nepagrįstų pretenzijų, nes tam ir esame NVO (tikra NVO neturėtų nieko prašyti, jei gautume rimtesnes pensijas, bet taip jau įsuktas užburtas ratas – nėra pinigų, rašykite projektus, būsite visi užimti, daugelis tuščiai sėdės prie kompiuterių, galvos, kaip gražiau nušlifuoti poreikius, tikslus, uždavinius ir t. t. – pagal patirtį, savivaldybiniai projektai ,,praeina“ apie 50%).
Kęstutis Nekrošius mano, kad SADM reikėtų pakovoti už jau pensiją gaunantį žmogų, kad pensija labiau atitiktų išsivysčiųsių šalių dydžius procentine dalimi nuo vidutinio darbo užmokesčio ir gana taškyti biudžeto lėšas II pensijų pakopai, nes tai yra priedo tik nepasitikėjimo valstybe didinimas ir kailio lupikų – pensijų fondų valdytojų gyvenimo gerinimas (kaip visada, paprastų ,,vargdienėlių“ sąskaita).
LPS ,,Bočiai“ Kėdainių rajono bendrijos pirmininkas Kęstutis Nekrošius tarsi sudėjo taškus, apibendrino visų bendrijų problemas. Jų yra ir daugiau, tačiau pirmajame diskusijų etape gana pakankamai. Buvo ir gerosios praktikos pavyzdžių, iš kurių galima buvo pasimokyti ar/ir pasisemti žinių.
MENINĖ DALIS prasidėjo Lietuvos pensininkų sąjungos “Bočiai” Ukmergės klubo „Viltis“ pirmininko Valmanto Naraškevičiaus atliekamomis dainomis. Iš širdies jis traukė keletą dainų.
Nuotraukoje: Valmantas Naraškevičius
Kitas solistas – Vitalijus Satkevičius, ne mažiau populiarus bočių tarpe. Jo atliekamos dainos kartu su armonikos garsais taip užbūrė bočių širdis, kad salėje neliko abejingų jo talentui. Vitalijus buvo ir šio renginio meninės dalies režisierius. Jis pakvietė pakoncertuoti dar tris meninius kolektyvus iš Kėdainių, Jonavos ir Ukmergės (žr. toliau nuotraukose).
Nuotraukoje: Vitalijus Satkevičius
Nuotraukoje: koncertuoja Kėdainių bočiai
Balsingi, pasitempę, gerai nusiteikę LPS „Bočiai“ Kėdainių ansambliečiai atidavė savo širdies dalelę susirinkusiems. Pastarieji, pagavę gerų emocijų, tikrai negailėjo aplodismentų.
Nuotraukoje: koncertuoja Jonavos ansamblis
Dalyvavusieji renginyje ilgai nepamirš Ukmergės choristų. Jie pakėlė visus bendrai dainai, skirtai mūsų šaliai Lietuvai. Visi tarsi paėmė Lietuvą ant rankų.Tai renginio vinis, kuris turėjo ne tik gerą pradžią su, kaip minėjome Janinos Žemaičiūnienės originaliu muzikiniu sveikinimu, bet ir neblogesnę pabaigą su nepailstamos choro vadovės Marijos Barkauskienės choristų galingais balsais (nuotrauka žemiau).
Nuotraukoje: kairėje Marija Barkauskienė. Scenoje jos išpuoselėtas choras.
Pagal pasisakiusiųjų pranešimų medžiagą parengė Irena Kriščiukaitienė.
Ryga, Seimas, 2024 metų rugsėjo 30 d.
Irena Kriščiukaitienė, Alfredas Zaveckas
NUOTRAUKOJE: pristatomi Lietuvos LPS “Bočiai” svečiai
Latvijos pensininkų federacija bendradarbiaujanti su Latvijos Respublikos Seimu ir Seimo Socialinių ir darbo klausimų komisija 2024 metų rugsėjo 30 dieną Seime pirmą kartą Latvijoje paminėjo Pagyvenusių žmonių dieną. Kartu su Latvijos pensininkų federacijos atstovais šventėje dalyvavo LPS „Bočiai“ pirmininko pavaduotoja Irena Kriščiukaitienė ir LPS „Bočiai“ Telšių bendrijos narys Alfredas Zaveckas (Jis atstovavo už sergantį pirmininką Kajatoną Šliogerį). Svečio teisėmis buvo pakviestas ir Estijos pensininkų draugijų asociacijos pirmininkas Andres Ergmė.
Latvijos pensininkų federacija buvo įkurta 1992 metais ir vienija daugiau nei 150 organizacijų narių iš visų Latvijos ir Rygos regionų. Tai skaitlinga organizacija, kurioje yra daugiau kaip 430 tūkst. pensininkų. Federacija susirūpinusi, kad 40 proc. pensininkų, yra žemiau skurdo ribos.Ši organizacija dirba aktualiais gerovės, sveikatos, skaimenizacijos ir kitais klausimais, yra motyvuota ir veikli. Tai rodo, kad šventėje stebėtinai nedalyvavo tik vienas pakviestas asmuo. Latvijos pensininkų federacijai vadovauja Aija Barči. Tai ilgametė aštuntą dešmtį perkopusi vadovė, kurios konstruktyvus šio renginio vedimas tikrai nusipelno pagyrų ir tiesiog kai kurie vadybos dalykai mums tapo geru pavyzdžiu. Geru žodžiu reikėtų paminėti ir Latvijos pensininkų federacijos sielą žurnalistę Liesmą Kalve. Ji laikraščio „Latvijos pensininkas“ redaktorė, idėjų generatorė ir vykdytoja. Jos , kaip buvo viešai pareikšta, vardas Liesma, reiškia „ugnis“, o tai apie ją pasako viską. Tai drąsiai patvirtinome ir mes Lietuvos atstovai, išvydę tik antrą kartą ir jos dėka tapę tiesiog artimais bičiuliais su Latvijos pensininkų federacijos aktyvu.
Turiningoje šventės dienotvarkėje išskirtinos trys pagrindinės dalys: svarbūs, susiję su pagyvenusių žmonių aktualijomis, ministrų pranešimai, darbas trijose komisijose: Socialinėje, Sveikatos ir Skaitmeninio raštingumo komisijoje bei komisijų darbo apibendrinimas. Šventę vainikavo pasirašyta Latvijos pensininkų federacijos ir Seimo rezoliucija-deklaracija pensininkams svarbiausiais socialiniais, gerovės ir skaitmeninio raštingumo gerinimo klausimais.
Latvijos ministrai savo pranešimuose gvildeno problemas ir dėstė iššūkius 2025 metams.
Latvijos premjerė Evika Silinė pasveikino su senjorų diena, reikšminga diena, kai Vyriausybė tariasi su senjorų organizacijomis, nes dirbantys pensininkai yra sidabrinė valstybės ekonomika (Latvijoje apie ketvitadalis pensnio amžiaus žmonių sėkmingai išsilaikę darbo rinkoje). Ji pabrėžė, kad už patriotizmą, priimtus savo sprendimus, nuveiktus darbus ir dar iki šiol besidarbuojančius, jiems turi išlikti didelis dėmesys.
Latvijos finansų ministras Arvils Ašeradens visų pirma apibūdino sudėtingą geopolitinę situaciją ir jos kainą šaliai. Jis kalbėjo, kad šiuo metu(2024 m.) Latvijoje vidutinė pensija siekia 570 Eur, siekiamybė yra 1000 Eur,turint reikalingą darbo stažą (minimalus darbo stažas – 20 metų bazinei pensijai) ir amžių (vidutinis amžius-74,6 m.) Jis pabrėžė, kad dirbama su ligos, nedarbo pašalpomis, neįgalumo pašalpomis, II pakopos pensijomis. Pastarosios investuojamos į kapitalo ir finansų rinkas, apdraudžiamos per valstybinius garantinius fondus.
Sumanaus valdymo ir regioninės plėtros ministrė Inga Berzina palietė žmogaus duomenų apsaugos įstatymą, kaip valdyti asmens duomenis. Ji kalbėjo apie esamus ir kuriamus pagalbos centrus, kurių tikslas visokeriopai padėti pagyvenusiems žmonėms. Ji iškėlė transporto problemą, pažymėjo, kad kelių būklė respublikoje tarp centrų bloga, ir dėlto numatyta investuoti 200 mln.Eur. Ji svarstė galimybę apie paleistus žaliuosius autobusiukus, kurie galėtų vežti ne tik moksleivius, bet ir senjorus.
Latvijos sveikatos ministras Hosama Abu Meri atkreipė dėmesį į medicininių paslaugų prieinamumą. Jis akcentavo, ką reikėtų tobulinti. Išskyrė tokias tobulinimo kryptis sveikatos sistemoje:
Sumanaus valdymo ir regioninės plėtros ministrė Inga Berzina teigė, kad nors gyvename sparčiai besivystančių technologijų aplinkoje, tačiau tik 18 proc. 65-74 m. amžiaus grupėje turi skaitmeninių įgūdžių. Siekiamybė yra tai, kad ši dalis 2030 m. būtų 50 proc. Todėl reikalingi mokymai, programos. Per 5-10 metų ji pabrėžė, kad reikėtų išmokyti senjorus naudotis internetu, el. parašu, el. bankininkyste ir kitomis elektroninėmis paslaugomis. Ji akcentavo ir pavojus, t.y. netikrus elektroninius laiškus, klastingus skambintojus.
Kitas paminėtas iššūkis – paslaugų prieinamumas tiesiogiai savivaldybėse, bankuose, valstybiniuose registruose, ryšių bendrovėse. Kalbėta ir apie bendrus klientų prieinamumo centrus, t.y. gyventojų aptarnavimo centrų rajonuose įsteigimą (iš viso 500 centrų), konkrečiai savivaldybėse, kultūros centruose, bibliotekose ar privačiai.
Apibendrinant darbą komisijose, verta paminėti, kad, pavyzdžiui, Skaitmeninio raštingumo komisijoje pasiūlyta informuoti ir mokyti pagyvenusius žmones TV pagalba transliuojant paskaitas, pasitelkiant visuomenėje žymius žmones, kurti videoklipus, didinti internetinio Wi-fi ryšio taškų skaičių, organizuoti kursus, kaip naudotis mobiliaisiais telefonais. Tai galėtų padėti gyvenamosios vietos bibliotekos, kultūros centrai ar kitos viešosios įstaigos savivaldybėse. Taip būtų mažinama pagyvenusių žmonių atskirtis.
Sveikatos komisijoje kalbėta apie geriatro priėmimo svarbą, dantų protezavimo ir akinių įsigijimo išlaidų dalinį kompensavimą, nuošaliai gyvenančių senjorų pagalbą transportu, atšaukimą amžiaus ribų programose, stebėjimą sergančiųjų lėtinėmis ligomis, ligonių aptarnavimą namuose ir kitais klausimais.
Ne mažiau svarbūs buvo ir Socialinės komisijos reikalai. Buvo siūloma pensijos dydžius indeksuoti ne vieną kartą per metus. Pažymėtina, kad indeksuojant prieita vieningos nuomonės, kad didesnis koeficientas būtų tiems, kurie turi didesnį darbo stažą. Pabrėžta, kad neteisingas, neadekvatus sprendimas buvo tai, kad darbo užmokestis vidutiniškai padidejo 160 Eur, o pensijos analogiškai tik 7 Eur.
Apibendrinant svarbu paminėti, kad Latvijoje išlieka 3 valstybės prioritetai – švietimas, sveikatos apsauga ir šalies saugumas. Iš jo pensijų didinimas – t.y. teisingumo atstatymas, kaip atlygis žmogui už gyvenimo darbą. Vyriausybė numato išlyginti atlyginimų ir pensijų augimo skirtumą didinant pensijas 8-10 proc. kasmet. Taip pat numatomas kas pusmetinis pensijų indeksavimas. Svarstant Latvijos vyriausybėje socialinius klausimus numatyta kviesti senjorų organizacijų atstovus. Pareikšta, kad valstybinės institucijos turi nešti moralinę ir juridinę atsakomybę už priimtus sprendimus. Tuomet pagyvenę žmonės galėtų tikėtis orios senatvės, tinkamos savivertės ir galimybės būti naudingais visuomenės nariais. Toliau sustabdytos renginio akimirkos Liesmos Kalves nuotraukose.
Tikrai ošė, bangavo, lingavo, net siautė taip, kad mažai nepasirodė ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėje Latvijoje. Tai čia taip juokaujame po visko, po audros, o iš tiesų, viskas prasidėjo ir vyko labai džiugiai, pakylėtai, šventiškai – juk į 90-mečio Jūros šventę atvyko “Bočių” meno kolektyvai ir svečiai iš Telšių, Skuodo, Šilutės, Mažeikių raj., Klaipėdos ir Šiaulių miestų bei svečiai iš Latvijos Respublikos Ventspilio miesto pensininkų bendrijos “LIEDAGS” linijinių šokių kolektyvas ir armonikėlių ansamblis. Atvyko atstovai iš kitų “Bočių” bendrijų, LPS “Bočiai” pirmininkas Kajatonas Šliogeris, svečiai iš Vilniaus pasidžiaugti didinga švente, kai kas pasisemti patirties, susipažinti, kaip rengiami ir vyksta dideli renginiai. Skambėjo chorų, ansamblių, liaudiškos muzikos kapelų ir folkloro kolektyvų atliekamos dainos, kūriniai, tarp kurių buvo ir “Bočių” kūrėjų kūrinių – dainų ir poezijos, jų tekstų. Daina – galinga jėga, sujungianti mus, pakelianti mūsų sielas virš kasdienybės ir nuskraidinanti į nepažintas erdves, suteikianti žmogaus patirčiai naują prasmę, praturtinančia ir apdovanojančia verte, kažkuo stebuklingu, svarbiu ir nepakartojamu. Manau, kiekvienas iš mūsų jaučiasi laimingesnis, patirdamas ir išgyvendamas tokias pilnatvės akimirkas. Mūsų svečiai iš Ventspilio pasveikino žiūrovus ir šventės dalyvius su Jūros švente ir pradžiugino savo kolektyvų pasirodymu. Matėme gausią šokėjų grupę, darniai skambantį originalaus žanro – koncertinių lūpinių armonikėlių pasirodymą, o koncertą baigė lietuviška daina. Visus lydėjo gausūs žiūrovų aplodismentai.
Po koncerto “Bočių” bendrijų pirmininkai, valdybos, tarybos nariai ir aktyvas buvo pakviesti nuvykti į Klaipėdos bendruomenės namus, kur susipažino su miesto “Bočių” ir pagyvenusių žmonių bendrijų laisvalaikio ir meno kolektyvų veiklos ir repeticijų sąlygomis. Dauguma svečių buvo nustebinti, kokios jos Klaipėdoje, iš tiesų, išskirtinės. Senjorai už šias patalpas nieko nemoka, tuo pasirūpina savivaldybė, yra dvi salės, (viena su scena), instrumentai, repeticijų klasės, dirba žmonės, kurie padeda organizuoti darbą, pravesti renginius, visur šilta ir jauku, įrengti kondicionieriai, yra net liftas, kuris aktualus senjorams. Šiais metais numatoma nutiesti patogesnį privažiavimo kelią prie Bendruomenės namų.
Po trumpos ekskursijos Bendruomenės namuose, buvo surengtas LPS “Bočiai” tarybos posėdis, kurį pradėjo Pirmininkas Kajatonas Šliogeris. Buvo aptarti praėję “Bočių” kultūriniai projektiniai renginiai-festivaliai Plungėje ir Klaipėdoje. Pirmininkas padėkojo už darbą ir įteikė padėkos raštus. Apie tai kalbėjo bendrijų pirmininkės ir organizatorės Lima Guobienė ir Janina Žemaičiūnienė, pasidalijo patirtimi, iškilusiomis problemomis. Vėliau prieita prie pagrindinio darbotvarkės klausimo – LPS “Bočiai” įstatų pakeitimo naujos redakcijos ir svarstymų, pasiūlymų ir balsavimo. Šiuo klausimu diskusiją vedė LPS “Bočiai pirmininko pavaduotoja Irena Kriščiukaitienė. Ji pristatė klausimus, kuriuos siūlė sudaryta Įstatų redagavimo komisija, kvietė diskusijai, pasiūlymams.
Po tarybos posėdžio visi buvo pakviesti užkąsti, pratęsiant pokalbius prie puodelio kavos.
Janina Žemaičiūnienė, LPS „Bočiai“ Pajūrio bendrijos pirmininkė
Vilniuje balandžio 30 d. (2024 m.) LPS „Bočiai“ susirinko į pirmąjį šiais metais renginį “Pagyvenusių žmonių veiklos gerosios patirties aktualijos”. Renginys pradėtas muzikiniu kūriniu „Malda“, kurios žodžius ir muziką parašė Klaipėdos Pajūrio bendrijos pirmininkė Janina Žemaičiūnienė. Kūrinį atliko Klaipėdos ir Skuodo jungtinis moterų ansamblis. Tai daina sielai, kuri ją sušildo, atgaivina ir gerai nuteikia darbų žydėjimui…
Renginį vedė LPS „Bočiai“ Valdybos narys, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Mečys Laurinkus. Pradžioje jis pristatė atstovus iš LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, t.y. ministrę Moniką Navickienę, viceministrą Martyną Šiurkų ir Horizontalios politikos ir projektų valdymo grupės patarėją Teresą Roščinską, Seimo atstovę Astą Kubilienę ir jos patarėją Audronę Ivanauskienę, Europos parlamentarą Liudą Mažylį, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovę Ievą Gudanavičienę, svečius iš Latvijos ir Estijos pensininkų pensininkų organizacijų bei Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ tarybos narius.
Sveikinimo žodį pirmasis tarė LPS „Bočiai“ pirmininkas Kajatonas Šliogeris. Jis kreipėsi į gausiai susirinkusius dalyvius, linkėjo konstruktyvaus darbo ir dėkojo už geranoriškumą pasidalinti gerąja praktika, kuri pasitarnautų įvairiapusiškesnei LPS „Bočiai“ ateities veiklai.
Sveikinimo žodį tarė Seimo narė Asta Kubilienė, kuri pabrėžė, kad „pagyvenusių žmonių gerovė atspindi mūsų visos visuomenės gerovės lygį“ ir pasidžiaugė, kad susitikime gerąja patirtimi šiose srityse dalijosi Latvijos ir Estijos atstovai. Ji „Bočių“ bendruomenei perdavė linkėjimus nuo Kauno LVŽS pirmininkės Vaidos Pranarauskaitės.
Dalyviai plojimais sutiko Socialinės apsaugos ir darbo ministrę Moniką Navickienę. Ji teigė, kad aktyvus senjorų įsitraukimas į visuomenės gyvenimą – ypač svarbus visai visuomenei. Aktyvi bendruomeninė, savanoriška veikla svariai prisideda kovojant su vyresnio amžiaus žmonių socialine izoliacija.
„Daugėjant vyresnio amžiaus žmonių, mums reikia stiprių, iniciatyvių ir vienijančių vyresnio amžiaus žmones nevyriausybinių organizacijų, o tokių tikrai netrūksta. Labai džiaugiuosi, kad galime paremti asociacijų projektinę veiklą ir kiekvienais metais džiaugtis jų rezultatais senjorų savanoriškos veiklos bei įtraukties srityse“, – pabrėžė ministrė M. Navickienė.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio valstybių, vyksta visuomenės senėjimo procesas – didėja vyresnio amžiaus žmonių dalis bendroje gyventojų struktūroje. Per pastarąjį dešimtmetį pagyvenusių žmonių skaičius šalyje padidėjo daugiau nei 2 procentais.
Motyvacija būti aktyviais ir dalyvauti visuomeniniame gyvenime yra vienas iš svarbesnių senjorų gyvenimo kokybę lemiančių veiksnių. Jungtinių Tautų Madrido veiksmų plane dėl senėjimo pabrėžiama, kad svarbu vyresnio amžiaus žmonėms suteikti galimybę prisidėti prie visuomenės vystymosi bei užtikrinti, kad jie turėtų galimybę dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose visais lygmenimis. Siekis užtikrinti vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimą socialiniame ir politiniame gyvenime, jų darbo ir pilietinio aktyvumo priemonių svarba taip pat akcentuojama ir aštuonioliktos Vyriausybės programoje.
Kartu su EBPO ekspertais buvo įgyvendinamas Europos Komisijos remiamas projektas, kurio tikslas – sukurti palankių galimybių vyresnio amžiaus žmonėms integruotis į socialinį, politinį, kultūrinį gyvenimą ir dalyvauti darbinėje veikloje modelį. Remiami vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių ir su jais dirbančių nevyriausybinių organizacijų projektai.
Ieškant naujų formų ir metodų stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą bei vyresnio amžiaus žmonių įtrauktį ir dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose, buvo suburta Vyresnio amžiaus žmonių reikalų taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurios pagrindinis tikslas – užtikrinti veiksmingą valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų ir vyresnio amžiaus žmonių interesams atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą, sudarant galimybę senjorams dalyvauti sprendžiant su jais susijusius klausimus.
Siekiant mažinti socialinę atskirtį ir stiprinti vyresnio amžiaus žmonių finansinį saugumą, nuosekliai didinamos socialinio draudimo pensijos. Vidutinė senatvės pensija šiemet padidėjo apie 10,8 proc. arba 58 eurais (nuo 538 eurų iki 596 eurų), vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą – panašiai, apie 11 proc. arba 63 eurais (nuo 574 iki 637 eurų). Kiekvienam senjorui pensijos padidėjimas individualus. Įgyvendinus negalios reformą, papildomai pensijos didės senjorams, kuriems bus pripažinta sunki negalia, tai yra asmenys bus pripažinti netekusiais 70-100 procentų dalyvumo. Sunkią negalią turintiems senjorams senatvės pensijos didės nuo 7 proc. iki 50 proc. Taip pat padidėjo ir mažiausių pensijų priemokos. Nuo šių metų pradžios valstybinės pensijos indeksuotos 5,95 proc.
Siekiama užtikrinti paslaugų vyresnio amžiaus žmonėms kokybę ir prieinamumą, modernizuojama bendruomeninių socialinių paslaugų senyvo amžiaus asmenims infrastruktūra bendruomenėje, plėtojama tvari ilgalaikės priežiūros paslaugų asmens namuose sistema. Taip pat remiama vyresnių nei 54 m. amžiaus žmonių integracija į darbo rinką bei vyresnio amžiaus žmonių savarankiškas užimtumas.
Po aukščiau išsakytų minčių Ministrė pasidžiaugė didesniais ir mažesniais LPS „Bočiai“ nuveiktais darbais ir įteikė padėkos raštus ilgametei LPS „Bočiai“ Birštono pirmininkei Julijai Barutienei, Elektrėnų bendrijos pirmininkei Birutei ir Kauno bendrijos pirmininkės pavaduotojai Angelei Jokubauskienei. Tai ilgametės bendrijų sielos, kurios negailėdamos savo laiko visas jėgas skiria pagyvenusių žmonių vienybei ir gerovei.
Toliau sekė apdovanojimai iš LPS „Bočiai“ pirmininko Kajatono Šliogerio rankų. Garbės ženklo apdovanojimas teko Ukmergės klubo „Viltis“ buvusiai pirmininkei, garbės narei Valerijai Naraškevičienei. Padėkos raštais jubiliejinių metų proga už pasiaukojantį nuoširdų darbą buvo apdovanotos Vilkaviškio ir Marijampolės bendrijų pirmininkės – atitinkamai Danutė Medekšienė ir Nijolė Popierienė. .
Nuotraukoje: Bočių garbės ženklą pelnytai gavo Valerija Naraškevičienė
Toliau darbotvarkėje buvo perskaityti du pranešimai pagyvenusiems žmonėms aktualiomis temomis: pirmasis Dalios Filipavičiūtės ( Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) „Socialinės paslaugos ilgalaikėje priežiūroje“. Ji apžvelgė: ambulatorinės ilgalaikės priežiūros paslaugas, t.y. koordinuotai teikiamas ambulatorinės slaugos paslaugas namuose, ambulatorines paliatyviosios pagalbos paslaugas, pagalbos į namus paslaugaos teikiamas asmens namuose, integralios pagalbos, dienos socialinės globos, laikino atokvėpio paslaugas, teikiamos asmens namuose, dienos socialinės globos centre; stacionarines ilgalaikės priežiūros paslaugas – asmens sveikatos priežiūros ir socialinės globos paslaugas stacionarinės ilgalaikės priežiūros įstaigoje.
Antrasis pranešimas buvo Ievos Gudanavičienės(Sveikatos apsaugos ministerija), „Visuomenės sveikatos priežiūros aktualijos“. Savo pranešime ji visų pirma akcentavo pagyvenusių žmonių pagrindines ligas ir mirties priežastis. Antra, ji apibendrino sveikatos rizikos veiksnius ir jų sėkmingą valdymą; trečia, didelį dėmesį skyrė sveikai mitybai ir ketvirta, paaiškino vyresnio amžiaus asmenų dalyvavimo sveikatos ugdymo ir mokymo renginiuose svarbą.
Renginį vainikavo pranešimai, kurie buvo skirti susipažinti su trijų kaimyninų šalių pensinio amžiaus žmonių veiklos patirtimi. Liesma Kalvė padarė įdomų pranešimą „Latvijos pensininkų federacija – Latvijos įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios akys ir ausys“. Jau pats pavadinimas pasako, kad Latvijos pensininkų federacija aktyviai dalyvauja įstatymų rengimo procese. Tai viena iš veiklų, kurios patirtis tikrai naudinga LPS „Bočiai“ sąjungai. Kitas svarbus daykas – dalyvavimas įvairiuose projektuose, kurie naudingi tiek dalykiniu, tiek finansiniu požiūriu. Latvijos pensininkų federacija kas mėnesį leidžia laikraštį, kurio pagalba Latvijos pagyvenę žmonės pastoviai gauna žinias ekonominiais, teisiniais ir socialiniais bei sveikatos klausimais.
Apie Estijos pensininkų sąjungos veiklos kryptis kalbėjo jos pirmininkas Andres Ergma. Jis yra aktyvus ES Age Platform narys ir jo įžvalgos apie naujausius projektus ES labai praturtino mūsų renginio dalyvių žinias. Kitas svarbus aspektas finansavimas. Estijoje finansavimo tvarka racionalesnė ir paprastesnė. Be to, įvaresni pajamų šaltiniai, ypač mums aktualu perimti patirtį kas liečia darbines pajamas, kurias taip aktualu gauti prie palyginti mažų Lietuvos pensijų.
Su Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ iššūkiais supažindino Sąjungos pirmininko pavaduotoja Irena Kriščiukaitienė. Ji pateikė bendrų naujausių žinių apie LPS „Bočiai‘ bendrijas, narių skaičių, renginių ir juose dalyvaujančiųjų skaičių, iliustravo svarbiausius renginius, susitikimus, pasiaukojančius bendrijos pirmininkus, kuriuos pavadino švyturiais. Be to, paminėjo iššūkius, susijusius su bendrijų finansavimu, bočių ansamblių ir chorų tranformavimu į kultūros centrus, gerosios praktikos skleidimą tarp bendrijų; gerosios praktikos patirties iš kitų ES šalių įgyvendinimu, mokymosi visą gyvenimą iššūkiu ir kitais.
Svarbu paminėti, kad pirmasis tokio pobūdžio renginys, tikėtina ne paskutinis. Latvijos atstovai pakvietė į du renginius pas juos. Užsieniečių delegacija (dešimt žmonių) išsivežė kuo puikiausią nuomonę apie mūsų šalį, apie Vilnių, o svarbiausia apie šiltą priėmimą.
Nuotraukoje su dainorėliu LPS „Bočiai“ Panevėžio bendrijos pirmininku Vitalijumi Satkevičiumi (pirmoje eilėje pirmas iš kairės)
Po dalykinės konferencijos dalies sekė meninė dalis. Numerius atliko Skuodo mišrus ansamblis „Prisiminimo rožė“, Klaipėdos vokalinis ansamblis „Vakaro žaros“, ir LPS „Bočiai‘ Panevėžio pirmininkas Vitalijus Satkevičius. Atlikti romansai, liaudies ir kitokio pobūdžio dainos tiesiog praturtino konferenciją. Visi tiesiog mėgavosi bendru eiliniu susitikimu, o diskusijas, kurios buvo tik neformalioje aplinkoje, teks, kaip prioritetą atidėti kituose susitikimuose. LPS „Bočiai“ tarybos nariai mano, kad mes pagyvenę žmonės pribrendę ne tik diskutuoti, bet ir veikti, ypač po gana didelio sąstingio, kuris vadinosi COVID ir esant gana ekstremaliai geopolitinei situacijai dabartiniu laikotarpiu.
Nuotraukoje jungtinis Skuodo ir Klaipėdos ansamblis
Nuotraukoje: Klaipėdos ansamblis
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medalis už nuopelnus Lietuvai, o svarbiausia už nuoširdų ir reikšmingą darbą su Lietuvos pagyvenusiais žmonėmis įteiktas LPS “Bočiai” pirmininkui Kajatonui Šliogeriui. Nuoširdžiausi sveikinimai visos LPS “Bočiai” vardu. Linkime visokeriopos sėkmės puoselėjant žmogiškąsias vertybes, neblėstančios energijos organizuojant kultūrinius renginius, telkiant bendrijas siekti tarpusavio pagalbos, kartų draugystės bei skatinant bendrijų saviraišką.
LPS “Bočiai” Valdyba
Kęstutis Nekrošius, Kėdainiai
Kol sulauksime laikraščio,Noriu prieš taiPasakyt porą žodžių,Kas man rūpi labai.
Jaučiu lendant baciląĮ LPS kūną.Kas gi ją įsileidžia?Gal bendrijų vadai?Na, tada, mieli žmonės,Jau tikrai negerai:Ji sukiršins bendrijasJų pačių viduje,Taip, kaip kiršina liaudįAukščiausia valdžia.Tad šalin ,,Trojos arklį” –Te už vartų palauks,Kol jį pats šeimininkasUž pavadžio patrauks…
Sakot, ne viskas pas mus yr gerai!Manot, išgydys svetimi daktarai?Turim valdybą, tegul dirbti ji ima –Negi dėl garbės tas pareigas ima?
Savivaldą tobulinkim,Nekeisdami kailio ar kailinių,Nors jau ir žiema, ir šalta be jų…
O galiausiai sakau:Ten ir saulė skaistesnė,Ir aukštesnis dangus,Pieno upės platesnėsIr saldesnis medus,Bet tik tol, kol toj vietojNebuvo manęs,Nes, kai ten atsirasiu,Bus vėl lygiai tas pats…
Su artėjančiomis šventėmis, mieli mūsų ,,Bočiai”.Nesmerkit manęs, ką ne taip pasakiau – ką daryt, jeigu aš viską šitaip matau…
Interviu su etnologu prof. Libertu Klimka (šaltinis www.respublika.lt):
Prof. Libertas Klimka: Negi norime išjungti šviesą ir išeiti? – Respublika.lt
Istorija
1992 metais įkurtai „Bočių“ Mažeikių rajono bendrijai antrus metus vadovauja Levutė Pleinienė. Jos teigimu, Mažeikių senjorai apie senatvę negalvoja, nori gyventi visavertį gyvenimą, o savo išmintį ir patirtį perduoti jaunajai kartai. Pagyvenę žmonės nesiskiria su šokiu, daina, muzika, poezija, tai jiems padeda praleisti laiką, užmiršti negalias ir bėdas.Prieš šešiolika metų įkurtam ansambliui „Bočiai“ visus tuos metus vadovauja Genovaita Jomantienė. Moterų šokių kolektyvą „Šarma“ rikiuoja Stasė Bučienė, o prie liaudiškos muzikos kapelos „Pagunda“ vairo stovi Petras Letukis.Prieš dvejus metus į bendriją įsijungė Viekšnių miestelio bočių kapelija „Jonkelis“, kurios muzikantams ir dainininkams vadovauja Arūnas Šarkis ir Julija Juciuvienė.Draugijos meno kolektyvai koncertuoja miesto renginiuose ir šventėse, važinėja su koncertais po Lietuvą, palaiko glaudžius ryšius su Liepojos ir Saldaus miestų (Latvija) pagyvenusiais žmonėmis, įvairiomis progomis bendrai koncertuoja, dalyvauja vakaronėse, mini šventes.
Draugijos senjorai aktyviai dalyvauja kultūriniame, visuomeniniame gyvenime, bendrauja tiek su vaikais, tiek su jau pagyvenusiais žmonėmis, dažnai koncertuoja, skaito eiles Vaikų našlaičių ir senelių globos namuose, vaikams perduoda savo papročius, tradicijas.Rankdarbius mėgstantys senjorai vieni iš kitų mokosi megzti, siūti, pinti, lipdyti, siuvinėti, drožti ir kitokių darbų, savo kūrinius demonstruoja įvairiose parodose ir mugėse. Vyrai neseniai susibūrė į šaškių ir šachmatų klubą. Iškilmingai su senovinėmis tradicijomis ir suneštiniais žemaitiškais valgiais senjorai švenčia įvairias šventes.Mažeikių senjorai labai mėgsta keliauti: jau aplankytos kone visos gražiausios, įdomiausios Lietuvos vietos, pabūta ir Latvijoje: Liepojoje, Ventspilyje, Dobelėje, Salaspilyje.
Ansamblis „Bočiai“
Kolektyvą 1998 m. subūrė Monika Sprindienė. Dabartinė vadovė – Genovaita Jomantienė.
„Bočiai“ aktyviai koncertuoja miesto renginiuose ir šventėse, važinėja po Lietuvą. Palaiko glaudžius ryšius su Liepojos ir Saldaus miestų (Latvija) pagyvenusiais žmonėmis – įvairiomis progomis bendrai koncertuoja, dalyvauja vakaronėse, mini valstybines ir kalendorines šventes. Atlieka ir sakralinę muziką, yra giedoję Šiluvos, Tytuvėnų, Laižuvos, Mažeikių bažnyčiose.
Ansambliui už aktyvų dalyvavimą meninėje veikloje įteiktas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos padėkos raštas.
