Laimutė Griškienė, LPS „Bočiai” Širvintų bendrijos pirmininkė
Adresas: Kalnalaukio g. 37, LT – 19107, ŠirvintosTel. Nr. +370 601 17 603, , El. paštas: g.etumail@gmail.com
Pavaduotoja Genovaitė Abromavičienė, tel. Nr. +370 684 40 018,
El.p.genovaite.ab@gmail.com
Įmonės kodas 178306953
Širvintų Bočiai – Lietuvos Respublikos Seime
LPS „Bočiai“ Širvintų bendrijos Tarybos narė Ona Valančienė
Apsiniaukęs rytas nežadėjo geros dienos. Bet „nepeik dienos be popietės“. Širvintų Bočiai išsiruošė į LR Seimą su gera nuotaika. Ne vienas prisiminė tą sausio 13-ąją. Kitų viltys buvo iš arti pamatyti Rūmus, Seimo narius, jų darbo vietą ir t.t.
Po valandos autobusas sustoja prie LR Seimo pastato. Čia mus sutiko ir globojo visos ekskursijos metu Širvintų Žmogus – Alytė Skeberienė. Nuoširdžiai pasitikusi pristatė Gidą – Vytautą Lamauską, teisininką, talkinantį Seimo nariui T. Tomilinui.. Dėkingi jam už profesionalumą, nuoširdumą, rūpestingumą.
Mums buvo pristatyta Lietuvos valstybės valdymo sistema, parlamento veikla ir vidaus tvarkos taisyklės, įstatymų leidybos procedūros, Seimo narių, komitetų, komisijų ir frakcijų veikla ir kt .klausimai. Nemažai įvairių nuomonių ir klausimų gavo gerb. Vytautas, bet profesionaliai diskutavo. Buvo galimybė pasimokyti diskusijų ir ginčų meno.
Pirmiausia patekome į I-uosius pastato rūmus, menančius įvykius, svarbius Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui. Susipažinome su istorine Kovo 11-osios Akto sale, kurioje vyko Lietuvai svarbiausios akimirkos, 1990-ųjų kovo 11-ąją atkurta Lietuvos valstybės Nepriklausomybė. Dabar Kovo 11-osios Akto salėje Seimo nariai renkasi į iškilmingus posėdžius, skirtus svarbiausiems mūsų valstybės istorijos įvykiams paminėti. Ekskursija prasidėjo nuo išskirtinių spalvoto stiklo dirbinių – vitražo, kuriame įamžintas Žalgirio mūšis. Apžiūrėjome ir naująją posėdžių salę, o paskui stebėjome Seimo narių posėdį. Ekskursija vyko apie tris valandas. Mes daug sužinojome apie Seimo praeitį ir dabartį, pamatėme patalpų bei salių, tarp kurių buvo prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui atminti skirta salė, kurioje priimami užsienio valstybių atstovai, patalpintos dovanos Lietuvai. Lietuvos Respublikos Prezidento salė, naujoji ir senoji posėdžių salės ir daugelis kitų patalpų.
Apsilankėme III Seimo rūmuose, kuriuose 1993 metais rugsėjo 4 dieną lankėsi Popiežius Jonas Paulius II susitiko su Prezidentu Algirdu Brazausku, palaimino Seimo narius bei darbuotojus. Atminimo lenta apie tai skelbia. Parlamente esanti Jono Pauliaus II koplyčia, kurioje bendrai maldai renkasi tiek Seimo nariai, tiek kanceliarijos darbuotojai bei svečiai.
Čia yra Svečių knyga, kur įrašą palikome ir mes linkėdami sėkmės ir visai Lietuvai teisingų Įstatymų.
Galėjome įsitikinti kaip maitinasi mūsų parlamentarai, nes pietavome jų restorane.
Visi į ekskursiją vykę Bočiai buvo labai patenkinti šiuo vizitu.
Dėkingi esme Seimo nariui Linui Kukuraičiui už padovanotą ekskursiją, Alytei Skeberienei už idėją ir globą ekskursijos metu, Tomui Tomilinui už šiltą susitikimą, Seimo kancleriui Algirdui Stončaičiui bei Sauliui Skverneliui už trumpus, bet šiltus susitikimus.
Dėkojome „UAB Autotransos” direktoriui Audriui Šileikai, jo vairuotojui Františekui už saugią kelionę.
Žemiau nuotraukose užfiksuotos akimirkos iš susitikimo Seime
Naudingi mokymai, skirti vyresnio amžiaus žmonių dezinformacijai atpažinti medijose
Sparčiai kintančiame ir vis didėjančiame informaciniame sraute, kur dezinformacija plinta vis agresyviau, ypač per socialinius tinklus ir nepatikimus šaltinius, daugelis žmonių, o tuo labiau vyresnio amžiaus, tampa pažeidžiama grupe dėl ribotų skaitmeninių įgūdžių ir patirties atpažįstant manipuliavimo turinį.
2025 metų lapkričio 26 d. Laimutė Griškienė, LPS „Bočiai” Širvintų bendrijos pirmininkė surinko savo bočių kolektyvą 13 narių ir padarė pranešimą tema: „Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ edukacija, stiprinanti atsparumą dezinformacijai. LPS „Bočiai“ parengus medžiagą, skirtą Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ narių ir kitų vyresnio amžiaus žmonių atsparumui dezinformacijai didinti.
Laimutė Griškienė išdėstė savo nariams apie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą projektą, skirtą didinti vyresnio amžiaus žmonių atsparumą dezinformacijai ir melagingoms naujienoms, stiprinant jų kritinio mąstymo įgūdžius ir medijų supratimą. Ji iš esmės papasakojo kas yra dezinformacija, kodėl ji plinta ir kokį poveikį gali turėti, kokios dezinformacijos formos ir taktikos yra dažniausios, nukreiptos į pagyvenusių žmonių grupę; dezinformacijos kanalai; naratyvai ir manipuliacijos; dezinformacijos atpažinimas; dezinformacija ir melagienos: realūs, gyvenimiški pavyzdžiai.
Susirinkusieji gavo žinių ir praktinių įgūdžių, leidžiančių savarankiškai identifikuoti, analizuoti ir kritiškai vertinti informaciją, taip mažinant dezinformacijos poveikį jų kasdieniam gyvenimui ir didinant pilietinį sąmoningumą; kartu jie pabendravo prie kavos puodelio ir vaišių stalo, kadangi pirmininkė labai įdomiai išdėstė medžiagą, o ir susirinkimas tęsėsi visą pusdienį.
Žemiau nuotraukoje, mokymus apie dezinformaciją medijose veda pirmininkė Laimutė Griškienė
ŠIRVINTŲ BOČIAI – KAUNO MUZIKINIAME TEATRE
LPS „Bočiai“ Širvintų bendrios tarybos narė Ona Valančienė
Širvintų Bočiai(50 narių) – Kauno muzikiniame teatre gyveno genialaus menininko Volfgango Amadejaus Mocarto gyvenimo istorijos ritmu miuzikle MOCART! Apie vaiką vunderkindą.1999 metais Vienoje premjera sužavėjo milijonus žiūrovų. Žavi iki šiol. Devyniose šalyse beveik 2,5 mln žiūrovų pamatė spektaklį apie austrų genijų.
Miuziklu MOZART! austrų kūrėjai pristato turtingos Austrijos istorijos įžymybę, muzikos pasaulio genijų Mocartą (Wolfgang Amadeus Mozart, 1756 – 1791). Jis – vienas žymiausių visų laikų klasikos kompozitorių, žavėjęs savo meistriškomis melodijomis ir liūdnai garsėjęs ekstravagantišku gyvenimo būdu, po stulbinančios ir karštligiškai greitos karjeros miręs ankstyva mirtimi, būdamas vos 35-erių metų. MOZART! siužeto idėja atskleidžia pagrindinio veikėjo prieštaravimą jį supančiam pasauliui. Nors istorija rutuliojasi XVIII a., šiuolaikiniai žiūrovai akimirksniu atpažins problemas, kurias sprendžia pagrindinis veikėjas, ir atras nemažai sąsajų su savo gyvenimo patirtimi. Mocartas susiduria su neišvengiamu likimu ir asmenybės brendimo drama, todėl jo istorija yra jaudinanti ir nesenstanti. Ne vienas žiūrovas braukė ašarą.
Spektaklio režisierė Viktorija Streiča. Ji įtaigiai parodo, kad kūrėjai kuria degindami save. Parodo koks įspūdingas buvo Mocarto intelektas, genialumas. Jis siekė tobulumo, bet kasdieniniame gyvenime – nepraktiškas, naivus, švenčiantis gyvenimą, sudega pats.
Vienas miuziklo vaidmens atlikėjų Martynas Beinaris sako, kad jo personažas – gyvybingas, geros nuotaikos, charizmatiškas, su nepaprastu humoro jausmu, o jo gyvenimas – kokio nori pats. „Nuostabi muzika, iš karto pamilau, labai įvairi paletė muzikos, kuri atskleidžia įvairias emocijas – nuo linksmų, be galo liūdnų, dramatiškų, matyt, kaip ir pats Mozartas, jis vidumi buvo spalvingas, jis visko turėjo“, – sako M. Beinaris.
Tą vakarą Volfgango vaidmenį įtikinamai atliko aktorius Vygantas Bemovas.
Pasak dirigento Jono Janulevičiaus, „Wolfgango Amadeuso Mozarto kurtos muzikos miuzikle nedaug, tačiau žiūrovams turėtų patikti muzikos stilių įvairovė“. Muzika mums kalbėjo, įtikino, vertė apmąstyti koks sudėtingas talento gyvenimas. Šeimos tragedija jaudino…
Miuziklo autoriai – kompozitorius Sylvesteris Levay ir dramaturgas Michaelis Kunze
„Nesutaikoma praeities kaktomuša
atspindi pagrindinio veikėjo esybės dviprasmiškumą. Mocartas, vyras, jaučiasi užgniaužtas Zalcburgo dvaro tradicijų: kaip menininkas, jis yra tik patarnautojas aukštuomenei. Tačiau jis trokšta kūrybinės ir asmeninės laisvės, gyventi savo gyvenimą, svajoti, o tuo pačiu lėbauti, lošti kortomis, mylėti.“
Mocartą, vunderkindą, nenumaldomai persekioja jo genialioji asmenybės dalis, „porcelianinis vaikas“ Amadėjus, nepaliaujamai rašantis muziką, matomas tik jam ir publikai.
Šią jaudinančią psichologinę dviprasmybę pabrėžia kompozitoriaus Sylvesterio Levay muzikinė išmonė: Mocarto rokoko melodijomis, kai prie fortepijono sėdi Amadėjus, niurzgantis, vaikiškas .Genialus kompozitorius pristatomas kaip ydingas, trapus ir todėl labai suprantamas žmogus.
Verta buvo apsilankyti, pamatyti, išgyventi kitokius jausmus. Palyginti genialumą ir kasdienybę – šventišką, graudžią, iškilmingą.
Apie 200 įspūdingų kostiumų aktoriams sukūrė Lietuvos dizaineris Juozas Statkevičius.
Vakaro tamsoje pasidžiaugėme šventiškai pasipuošusiu Kaunu. Šventė sielai ir spektaklis, ir prieškalėdinis grožis ir pabuvimas kartu. Ačiū organizatoriams. Nuotraukos žemiau.
Paveikslai pasakoja gyvenimo istoriją,
LPS „Bočiai“ Širvintų bendrijos tarybos narė Ona Valančienė
Širvintų LPS bendrija „Bočiai“ vienija 124 narius. Kiekvienas turi savo pomėgius, gebėjimus. Ne vienas ir talentą: piešti, kurti, meistrauti, kepti ir t.t
Viskam reikia kantrybės, užsispyrimo ir šeimos palaikymo. Lapkričio viduryje į Širvintų bibliotekos parodų salę rinkosi žmonės pasidžiaugti tautodailininko Povilo Malinausko tapybos darbų paroda „Širvintų rajono bažnyčios ir koplyčios“. Ji buvo skirta Širvintų 550-čio jubiliejiniams metams įamžinti. Ne tik paveikslai profesionaliai papuošė bibliotekos erdves, bet ir metalo dirbiniai(Saulutės), rūpintojėlis.
Po parodos pristatymo žiūrėjome jau istorine tapusią Zitos Kelmickaitės kurtos televizijos laidos įrašą apie Liudmilos ir Povilo pomėgius, kūrybą, krašto tradicijas ir šeimos vertybes. Šmaikščiai prakalbinti, nuoširdžiai parodė savo kūrybą Malinauskų Take Čiobiškyje.
Povilui, šimtmečio širvintiškiui, paklūsta medis(koplytstulpiai, kryžiai, buities senoviniai rakandai, kurių jaunimas gal ir nežino kur buvo naudojami. Sūnūs – tėvo padėjėjai.
Liudmila turinti kulinarinio paveldo sertifikatą, pristatė savo kūrybą – receptus, konditerinius gaminius. Be paslapčių ir pavydo – „imkite ir ragaukite“. Parodos atidarymo proga menininką sveikino rajono tautodailininkai, kolegos. Dalyvavo, sveikino ir linkėjo kūrybinės sėkmės Bočių atstovai.
Prasmingas ruduo,Ona Valančienė
Spalio 1-ąją dieną nuo 1991 metų minima Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Kiekvienas žmogaus gyvenimo tarpsnis – savaip žavus, suteikiantis naujų spalvų, patirčių ir atradimų. Svarbiausia atnešamų pokyčių nebijoti, juos priimti išmintingai. Senatvė – tai dar viena galimybė atrasti save iš naujo, daryti tai, ko negalėjai anksčiau ir taip pasijusti laimingam.
Dar iki šios dienos tarpusavyje dalinomės mintimis apie sveikatą – ar ji leis dalyvauti jau tradiciniu tapusiame renginyje. Retokai susitinka anksčiau buvę aktyvūs, pareigingi, kūrybingi žmonės. Mat įvairios priežastys pristabdo: sveikata, anūkai, kitos priežastys. Ši diena atnešė širdžių šilumą, bendrystę ir puikų laiką.
Su džiaugsmu 2025 m. spalio 1 d. į „Lelijos“ kavinę rinkosi pasipuošę, švytintys, su dideliu darbo bei gyvenimo stažu. Žmonės, sveikinosi, prisiminė, linkėjo… Ši kavinė jau ne pirmus metus nuoširdžiai priima, aptarnauja ir patarnauja. Dėkodami linkime sėkmės.
Šia gražia proga susirinkusius sveikino Širvintų savivaldybės Merė Živilė Pinskuvienė bei vicemerė Laima Versekėnaitė. Gausiai susirinkusiems (vos ne 100) senjorams ji linkėjo, kad dienos būtų kupinos artimųjų šilumos ir meilės, bendruomenės palaikymo ir pagarbos, o gyvenimas dovanotų stiprią sveikatą, džiaugsmą, neblėstančią energiją ir visokeriopą laimę.
Tylos minute pagerbėme neseniai iškeliavusias į amžinybę Aldoną Mažeikienę ir Genovaitę Ališauskienę.
Jubiliejinių sukakčių buvo net dešimt. Jiems buvo įteiktos atminimo dovanėles, Širvintų raj. merės Živilės Pinskuvienės sveikinimai. O nuopelnų kiek: nominacijos liudijo, kad Liudmila Malinauskienė – šauniausia kepėja, konditerė, Aldona Radzevičienė ir Vlada Jakučiūnienė – pačios pirmosios rajone Bočių draugijos narės, Valda Patinskienė – gavo kūrybingos rašytojos nominaciją, o Alė Lisauskienė – 2025 m. jauniausia močiutė.
Smagu, kad renginį džiugino Upninkų krašto saviveiklininkės, grojančios armonika, daugybės dainų atlikėjos Laima Dobrovolskienė ir Sandra Varžaitytė. Kūrybingos dainininkės suteikė malonumą ne tik pasiklausyti, bet ir pašokti.
Šis renginys tapo tikru bendrystės, džiaugsmo ir dėkingumo šaltiniu. Šventė išliko ne tik švytinčiose akyse, bet ir dėkingumo kupinasi širdyse, sušildyta gėlėmis, dainomis ir nuoširdžiais žodžiais. Tai buvo diena, kuri priminė, kad kiekvienas gyvenimo ruduo yra kupinas grožio, meilės ir prasmingų akimirkų, o gyvenimą verta švęsti drauge.
Merė pasidžiaugė mūsų krašto senjorų aktyvumu, bendravimu ir bendradarbiavimu. Kartu įsiamžino nuotraukose, kurios liks prisiminimui. . Už gražiai sustabdytas šventės akimirkas (nuotraukos žemiau) esame dėkingi Rusnei Mickevičiūtei.
KELIONĖS – BENDRAVIMUI, NAUJIEMS ĮSPŪDŽIAMS, TOBULĖJIMUI
Širvintų Bočiai naudojosi organizatorių kūrybingumu ir vėl keliavo. Šį kartą vėl pas kaimynus, į Lenkijos Mozūriją- atrasti kraštą, kur susitinka gamtos grožis ir istorijos.
Po penkių valandų kelionės vykome į Mikolaikas – vasaros vandens sporto centrą, dažnai vadinamą „Mozūrijos perlu“ arba Lenkijos Venecija, Miestelis įsikūręs prie didžiųjų Mozūrijos ežerų.
Anot legendos, kai Dievas sukūrė pasaulį, negalėjo atsidžiaugti rezultatu ir laimingas pabučiavo Žemę. Šio bučinio vieta ir yra Mozūrija…Mozūrija vadinama Tūkstančio ežerų kraštu ir tikru buriuotojų ir baidarininkų rojumi, mat šioje teritorijoje tyvuliuoja daugiausia ežerų visoje Lenkijoje. Ežerus jungiančiais kanalais ir upėmis galima nuplaukti šimtus kilometrų ir netgi pasiekti Baltijos jūrą. Ypatingu vandens taku galima plaukioti net dvi savaites nekartojant to paties maršruto. Mozūrija – švariausias šios šalies regionas, ne veltui vadinamas žaliaisiais Lenkijos plaučiais.
Šis kraštas – multikultūrinis kraštas, nes čia gyvena daug tautinių mažumų – lietuviai, ukrainiečiai, vokiečiai, baltarusiai.
Važiuojant link uosto – trumpa ekskursija po miestą. Plaukimas laivu didžiausiame Lenkijoje Sniardvų ežere. Laivas – tik mums. 1,5 valandos romantiškos ramybės. Žavimės aplinka, mojuojame praplaukiantiems jachtomis, išgeriame kavos ar gaivinančių vaisvandenių. Niekur neskubame. Džiaugiamės pabuvimu kartu ir galimybe pabendrauti.
Atvykome į Ryną. Pamatėme buvusią XIV-XV a. kryžiuočių pilį, kurioje, pirmą kartą pas kryžiuočius pabėgęs, prisiglaudė didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas. Anot legendos prieš Žalgirio mūšį šioje pilyje buvo įkalinta Vytauto žmona Ona su vaikais. Pilis kelis kartus buvo paversta kalėjimu, joje buvo biblioteka, muziejus. Dabar čia įsikūręs prabangus viešbutis.
Kitas mūsų pasirinktas aplankyti objektas – už 19 km nuo Gižycko įsikūręs nedidukas Ryno (Ryn) miestelis. Pagrindinis lankytinas objektas – 1377 metais pastatyta kryžiuočių pilis, antra pagal dydį kryžiuočių pilis Lenkijoje. 1881 metais pilis sudegė, po to prasidėjo jos kapitalinė rekonstrukcija. Dabar pilis – privati nuosavybė, joje yra viešbutis ir Mozūrijos kongresų ir poilsio centras. Važinėjant po Mozūriją susidarė įspūdis, kad didžiojoje dalyje išlikusių (tiksliau būtų sakyti – atstatytų kryžiuočių pilių) įsikūrę viešbučiai.
Kitas punktas traukiant tolyn buvo Święta Lipka (Šventaliepė – taip verčiama lietuviškai). Įspūdinga barokinė bažnyčia nuo viduramžių garsėja Šv. Mergelės Marijos apsireiškimu, o turistai dar viliojami „šokančiais” vargonais. Klausėmės vargonų koncerto pilnutėlėje bažnyčioje. Žavėjomės įspūdinga architektų ir dailininkų išmone. Gidas Raimondas po koncerto pasakojo šios šventovės istoriją, stebuklingas galias, papročius. Pavaikščiojome po ypatingai sukurtą aplinką, muziejų, likome pakylėti. Jeigu nuosekliai pasakoti, tai šiame miestelyje skaniai papietavome. Buvo iš anksto pasirūpinta kiekvieno skoniu, poreikiais. Ačiū organizatoriams ir gidui.
Paskutinė kelionės stotelė – Vilko irštva arba arba “Vilko guolis“ – Antrojo pasaulinio karo metu buvusi A. Hitlerio būstinė.
Hitlerio bunkeris įtvirtintas tuometiniuose Rytprūsiuose, iš kurio Antrojo pasaulinio karo metais Hitleris vadovavo Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms. Bunkerio statybos buvo įslaptintos, aplinkiniams gyventojams paskleisti gandai, kad čia bus statomas chemijos fabrikas. Bunkerį sudarė 40 gyvenamųjų, ūkinių ir administracinių pastatų, 7 sunkieji ir 40 lengvųjų gelžbetonio bunkerių. Bunkerių aukščiai 6-8 metrų aukščio, iš viršaus apsodinti mišku. Čia buvo atvesta geležinkelio linija, šalia įrengti du aerodromai, telefono ryšys su Berlynu ir fronto linija, prieigos užmaskuotos, aplink esantys miškai – užminuoti: 1945 – 1955 m. tvarkant aplinką čia rasta 54 tūkst. minų. Išminuojant žuvo ne vienas išminuotojas.
Gierložo miške – pagrindiniai Hitleriui apsaugoti paskirties pastatai, tiksliau – likučiai. Dar tiksliau – liudijimai po atviru dangumi, sukeliantys slogutį. Tai – miestas miško pelkėse. Keliavome apie 2 valandas, mintyse fiksavome įspūdžius.
Istorija kraupi, šypsotis nei vienas nenorėjom. Per ketverius metus kiek sukrauta apsaugai: mažieji ir didieji bunkeriai, slėptuvės virš –žmogaus galvos 8 metrai gelžbetonio ir betono, garantavo patikimumą išgyventi. Ir bijoti, bijoti….
Neliko. Ir kai 1944 metais sprogdino šį „miestą“, žemės drebėjimas buvo jaučiamas už 9 kilometrų. Tegul tai nepasikartos.
Su daug puikiausių įspūdžių grįžome. Dėkingi organizatoriams ir visiems kelionės bendrakeleiviams už ištvermę, domėjimąsi, draugiškumą, paslaugumą.
Kelionės vadovas Raimondas, iš „Kelionių laiko“ sužavėjo erudicija, žinių gausa, kurios buvo pritaikytos kiekvienam. Nenuobodu, įdomu, daug kas netikėta.
Vairuotojas Aleksandr, iš „Kelionių laiko“ , su savo kolega – saugiai ir kantriai vežė.
Už parinktą komandą, kokybišką transportą, ačiū tarėme Domui Švilpai, pažintinių kelionių vadybininkui ir palinkėjome jam tolimesnės sėkmės ir naujų idėjų.
Žemiau nuotraukos iš kelionės.
Kelionė Į Lenkiją,
Ona Valančienė
Ankstyvą Sekminių rytą (2025 m.) išvykome iš Širvintų, keliavome per Lietuvą ir Lenkiją miškingu keliu, kur kadaise medžioti mėgo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikščiai. Pasiekėme istorija dvelkiančią vietą – atkurtą senovės baltų genčių – jotvingių ir prūsų gyvenvietę, kur pasigrožėjome originaliais mediniais nameliais, pilimi, ramybe… Kadaise šiuose kraštuose mėgo medžioti Vytautas Didysis, Jogaila ir Žygimantas Augustas.
Vygrių nacionaliniame parke apsilankėme barokiniame kamaldulių vienuolyno ansamblyje. Apžiūrėjome vienuolyno eremitoriumą, uždarą kamaldulių namelių kompleksą, o nuo varpinės bokšto pasigrožėjome Vygrių ežero, turinčio 26 salas panorama.
Sekminių šventė – gražios giesmės, pasipuošusi bažnyčia berželiais. Pamatėme kuo grožėjosi pats popiežius Jonas Paulius II: Vygrių bažnyčios ir Kamaldulių vienuolyno baltais stogais, miškų žaluma ir nuostabiais ežerais. Popiežius į Vygrius atvykdavo dar jaunystėje, ieškodamas poilsio, tačiau iki šiandien čia gyva buvusios katalikų bažnyčios autoriteto dvasia. Šiame komplekse įsikūrusi jo vardu pavadinta biblioteka, svečių namai, kur popiežius ilsėjosi; kūrybinių darbų centras. Bažnyčios kriptoje pamatėme garsųjį „Mirties šokio“ paveikslą, kuriame giltinė kviečia vienuolį šokti, taip pat požemiuose sutelktus vienuolių kapus.
Pasivaikščioję po kompleksą važiuojame į Augustavą – Lenkijos „Šiaurės Veneciją“, pavadintą LDK didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto vardu. Vienas iš svarbiausių gamtos ir istorijos paminklų mieste yra 1824-1839 m. nutiestas Augustavo kanalas, jungiantis Vyslos ir Nemuno upes. Plaukėme laivu Augustavo ežerynais ir, įveikę kanalo šliuzą, pasiekėme Studzeničną.
Užeiname į bažnyčią bei stebuklingos Dievo Motinos koplyčią. Istorijos šaltiniai teigia, kad karo metais buvo subombarduotas visas miestas, bet ši bažnyčia liko tik todėl, kad ją apsaugojo stebuklingoji Dievo motinos statulėlė. Apie šią galią daugybė liudijimų.
Ši Vietovė yra garsi šuliniu su gydančiu vandeniu. Popiežiaus Jono Pauliaus II vizitą čia primena bronzinė skulptūra, kur keliautojai palietę popiežiaus skulptūros ranką, su mintyse išsakytais prašymais, tiki, kad svajonės išsipildys. Gal ir taip, nes visi prausiasi veidus ir akis.
Šalia bažnyčios – Antano Baranausko kapas ir paminklas. Atidavėme pagarbą, nusifotografavome.
Po įsimintinų ekskursijų – šventinė vakarienė privačiame restorane. Dėkojome kelionės organizatoriams, vairuotojams iš Makaliaus firmos, profesionaliai, rūpestingai gidei Jolantai. Svarbiausia – vieni kitiems, kad maloniai kartu pabuvome. Žemiau nuotraukose užfiksuoti svarbiausios kelionės į Lenkiją akimirkos.
Išvyka į Dzūkijos kraštą
Ankstų 2025 m. gegužės 20 dienos rytą Lietuvos pensininkų sąjungos “Bočiai” Širvintų bendrijos nariai išvyko Dzūkijos link. Pirmasis mūsų sustojimas – Birštonas, kuriame mus pasitiko miesto simboliu tapęs Banginiukas, mineralinio vandens biuvetės, vandens garinimo bokštas, Kneipo sveikatingumo takas. Čia stūkso ir Vytauto Didžiojo laikus menantis piliakalnis, kurio papėdėje stovi Vytauto paminklas, „Birutės vila“, istorinė „Tulpės“ sanatorija, Šv. Antano Paduviečio bažnyčia ir, žinoma, miškingas Nemuno krantas. Nemuno kilpų ir jas supančių miškų grožis geriausiai atsiskleidė užlipus į Birštono apžvalgosbokšto aikštelę, įrengtą 45m. aukštyje. Beje, Birštono bokštas – aukščiausias Lietuvoje, siekia net 55 metrus ir savo architektūra primena medinių lietuvių pilių bokštus ar tautinės juostos raštus.
Pasidairę po apylinkes, keliavome į gražų Stakliškių miestelį, kur įsikūrusi Stakliškių midaus darykla, išlaikiusi senąsias lietuviško midaus paslaptis. Ekskursijos metu nemažai šių paslapčių sužinojome, taip pat paragome Lietuvos kunigaikščių ir didikų gėrimo, kvepiančio uogomis, žolynais ir medumi…
Toliau kelionė vedė mus link Dzūkijos sostinės – Alytaus. Išgirdome, kuo ypatingas šeštasis pagal dydį Lietuvos miestas, pamatėme pakelyje sutinkamus istorinius pastatus, paminklus, tiltus per Nemuną.
Alytuje mūsų laukė edukacinė kibinų gaminimo pamoka, kurios metu savo rankomis pasigaminome pačius skaniausius kibinus, bei sužinojome apie jų atsiradimą Lietuvoje ir gamybos tradicijas. Belaukiant kol iškeps kibinai praleidome linksmai laiką su šeimininkėmis vykdydami jų užduotis.
Pasisotinę, vykome link Merkinės prieČesukų piramidės, garsėjančios stebuklingomis galiomis. Pasak šimtų liudytojų, praleidus bent pusę valandos stikliniame kupole patalpintoje piramidėje, jaučiami pozityvūs fiziniai ir dvasiniai pokyčiai. Anot piramidės įkūrėjo, šioje vietoje 1990 m. jam apsireiškusi dieviškoji figūra. Net ir skeptikai turbūt sutiks, kad maldos, meditacijos ir savitaigos galia yra didžiulė. Kas ten žino, kur tiesa.
Toliau sekė apžvalginės ekskursijos pėsčiomis po Druskininkus, kurių metu, gidė Stasė supažindino mus su kurorto įkūrimo istorija, jo raida, išskirtine, Europos kurortams būdinga XIXa. pab. – XXa. pradžios medine architektūra, unikalaus menininko M. K. Čiurlionio keliais. Apžiūrėjome sakralinius statinius: Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčią, medinės architektūros šedevrą – Dievo Motinos ikonos „Visų liūdinčiųjų džiaugsmas“ cerkvę, ir, žinoma, kurorto “vizitinę kortelę”– šokančius fontanus bei kitas Druskininkų įdomybes.
Paragavę ir pasisėmę neišsenkančio „Grožio šaltinio” vandens ir, kupini neišdildomų įspūdžių, vakare vykome namų link.
Už puikią ekskursijos suorganizavimą esame dėkingi kelionių organizatoriui UAB 700 LT kelionės agentui Edgarui Rugevičiui, Širvintų “Bočių” bendrijos tarybos narei Palmirai Pečiulienei, gidei Stasei, o už saugią kelionę vairuotojui Algirdui.
LPS “Bočiai” Širvintų bendrijos taryba
Nuotraukose sustabdytos akimirkos po Dzūkijos kraštą.
Praėjusiais metais (2024 m.) įvyko du Visuotiniai susirinkimai ir 11 Tarybos posėdžių, kuriuose buvo svarstomi pasiruošimo renginiams, ekskursijų organizavimo, lėšų panaudojimo ir kt. klausimai.
Per ataskaitinį laikotarpį Taryba suorganizavo penkias ekskursijas.
Balandžio mėnesį aplankėme Kupiškio kraštą. Buvo suorganizuota ekskursija po Kupiškio miestą, Palėvenės šv. Domininko bažnyčią ir vienuolyną, Adomynės dvarą ir bažnyčią, ragavome „pagrabines“ bandeles.
Birželio mėnesį organizavome ekskursiją laivu maršrutu Kaunas- Birštonas. Rugpjūčio mėnesį buvo suorganizuota dviejų dienų kelionė į Latviją su tikslu aplankyti Kuldingą, Venspilį, Jelgavą, Riežupės smėlio urvus. Nakvojome kempinge prie jūros šalia parko, kur apžiūrėjome didžiausią Pabaltyje inkarų kolekciją. Rugsėjo mėnesį vykome į Kaišiadorių rajono Bačkonis, dalyvavome sūrinės Ostvalds Fabrika“ sūrių degustacijoje.
Lapkričio mėnesį aplankėme Vilniaus Valdovų rūmuose atidarytą parodą, skirtą grafų Pacų istorijai ir paveldui, bei Vilniaus katedros požemius.
2024 metais aplankėme Kauno Valstybinį muzikinio teatro spektaklį „Aida“ ir Anykščiuose žiūrėjome atvykusio Kauno dramos teatro spektaklį „Kai mes būsime jauni“.
Šventėme Tarptautinę Moterų solidarumo dieną ir Pasaulinę pagyvenusių žmonių dieną. Dvidešimt penkiems bendrijos nariams Jubiliejinių gimtadienių proga įteikėme vardinius puodelius ir gėlių puokštes. Vienuolikai bočių įteiktos nominacijos už aktyvų dalyvavimą bendrijos veikloje.
Visuotiniame ataskaitiniame susirinkime bendrijos nariai išklausė revizorės Tatjanos Dabravolskienės metinę finansinę ataskaitą už 2024 m. ir patvirtino 2025 m. darbo planą.
Pasveikinti jubiliatai: Nijolė Pakalniškienė, Antanas Lenartavičius, Vytautas Mašalas, Regina Kvaselienė ir Genovaitė Piškinienė . Jiems teikti vardiniai puodeliai ir gėlių puokštės. Jubiliatus pasveikino Širvintų merės vardu merės padėjėja.
Susirinkime koncertavo Vileikiškų moterų vokalinis ansamblis „Vingiorykštė“ vadovaujama Audronės Burakovienės.
Paminėjome Tarptautinės Moterų solidarumo dieną Kovo 8- ąją. Moterims įteiktos dovanėlės. Pietus paruošė kavinės „Lelija“ kolektyvas.
Nuotraukos iš įvykusio Visuotinio narių susirinkimo.
Širvintų rajono Bočių bendrijos išvyka į Valdovų rūmus ir Vilniaus katedros požemius
Širvintų Bočių taryba
Širvintų rajono Bočiai, gavę gidės Irenos Bagdanavičienės kvietimą, aplankė Valdovų rūmuose atidarytą parodą skirtą grafų Pacų istorijai ir paveldui, bei Vilniaus katedros požemius.
Pacai- viena garsiausių, seniausių, įtakingiausių ir turtingiausių Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei labiausiai nusipelniusių didikų giminių, turėjusių grafų titulą. Išgirdome gidės pasakojimą apie didikų Pacų kilmę, jų politinę ir karinę veiklą, nuopelnus puoselėjant Lietuvos valstybę ir jos valstybingumo sergėjimo ir stiprinimo tradiciją. Aplankėme erdvę skirtą Pacų pasaulietiniam paveldui – jų svarbiausioms rezidencijoms Vilniuje, Jiezne, Dauspudoje, Varšuvoje- ir dvarų kultūrai. Pasigerėjome Pacų rūmų architektūrinėmis dekoro detalėmis, Valdovų rūmuose rastais Pacų herbais puoštais kokliais, sukauptais dailės kolekcijos fragmentais, antikiniais reliktais, žymių dailininkų paveikslais, skulptūromis, taip pat grafui L.M. Pacui dedikuoto muzikinio kūrinio natomis.
Aplankius Katedros požemius, sužinojome, kad požemiai buvo Bažnyčiai ir Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei nusipelniusių asmenų laidojimo vieta. Juos laidodavo po katedros grindimis įruoštose kriptose. Pirmosios Vilniaus katedros grindys yra 2,7 m gylyje. Grindys perklotos daugiau kaip 12 kartų. Viso po katedra buvo 27 įvairaus gylio ir dydžio kriptų, kur iš jų 20 kriptų laidoti žymūs asmenys ; Kęsgailų, Monvydų, Goštautų, Katkevičių, Radvilų, Tiškevičių, Zavišų, Pacų, Valavičių, Bialozarų ir kitų garsių Lietuvos giminių šeimos nariai.
Kelionės įspūdžius aptarėme ir paragavome Jolantos pagamintų Kinų patiekalų Kinų perlas kavinėje Jeruzalės 29.
Aukščiau nuotraukos iš kelionės į Vilniaus Valdovų rūmus (2024 11 19).
SENJORAI KELIAUJA
Valda Patinskienė
Viskas kas nutarta „Bočių“ taryboje būtinai įgyvendinama. Kitaip nebūna. 2024 m. Spalio pradžioje, minint pagyvenusių žmonių dieną, dar kartą priminta, jog spalio devintąją keliausim į Anykščius žiūrėti Kauno dramos teatro spektaklio „Kai būsime jauni“ Čia pat ir minėta diena. Autobuse tuščių vietų neliko, susirinko visi, deja šiuo metu „atsigavęs“ COVID-19, kai ką paliko namuose, tačiau pasisekė kitiems netikėtai gavus pasiūlymą kelionei.
Kelionės pradžioje tarybos pirmininkės pavaduotoja Genovaitė Abromavičienė pasiūlė aplankyti gerai pažįstamą Puntuką. Kaip galima būti Anykščiuose ir nepasisveikinti su šiuo rieduliu? Būtina! Pirmininkė Laimutė Griškienė perskaitė aktorių, kurie vaidins spektaklyje pavardes. Be kitų paminėtų geriausiai žinomos Jūratės Onaitytės ir Liubomiro Laucevičiaus pavardės. Autobusas pasuko pro Kurklius ir, nespėjus nė apsidairyti, širvintiškiai atsidūrė Puntuko teritorijoje. Nostalgiški prisiminimai. Ne kartą aplankytas akmuo, tačiau pirmą kartą jis buvo pamatytas su klasiokais ekskursijos metu. O kada tai buvo… Prisiminimai, kalbos, nuotraukos ir kelionė tęsiama. Anykščiai.
Šis rajono centras, kaip ir visi miestai pastaruoju metu, labai pasikeitęs į gerąją pusę. Pasklido Širvintų senjorai bent trumpam pasivaikščioti žinomų rašytojų aprašytame mieste. Nė vienas nepasiklydo, nė vienas nepavėlavo visi punktualiai susirinko Anykščių kultūros centre. Žiūrovų salė erdvi, tačiau visos vietos užimtos. Laukiame kada gi „būsime jauni“. Laiku pakilo uždanga. Scenoje puikūs aktoriai neleido atsipalaiduoti. Kai kuriuose jų pokalbiuose, ginčuose, diskusijose, prisiminimuose galima buvo atpažinti ir save. Kasdieninieme gyvenime to nepastebi, o štai kai pamatai iš šalies…
Dar ne vėlus laikas, tačiau rudenėlis trumpina šviesųjį laiką., tad po spektaklio niekur kitur tik į autobusą. Netoli Anykščiai nuo Širvintų ir po valandėlės mes jau namie. Autobusas patogus, kelionė smagi, spektaklis patiko. Senjorai pageidauja dar daugiau tokių išvykų. Tad kelionės pabaigoje pirmininkė L. Griškienė ir pavaduotoja G. Abromavičienė paragino keliautojus siūlyti ką dar norisi aplankyti, pamatyti, kur pakeliauti. O pasiūlymų tikrai bus.
Žemiau nuotraukose įamžinta kelionės į Anykščius atmintis.
Mielas susitikimas
Spalio mėnuo prasideda minint pagyvenusių žmonių dieną. Ta proga visi rajono pagyvenę žmonės, o iš jų ir LPS „Bočiai“ Širvintų bendrijos nariai su malonumu susirinko į nuolatinę susitikimų vietą – kavinę „Lelija“.
Verta paminėti, kad Bendrijos narių gretos nuolatos gausėja. Šiuo metu yra per šimtą trisdešimt narių. Rudens derlius nuimtas, daržovių konservai jau sandėliukų lentynose kodėl nesusitikus su bendraamžiais? Net devyniasdešimt penki nariai jaukiai įsitaisė kavinės salėje. Senjorus pasitiko skambūs muzikos garsai. Bagaslaviškio muzikantai Antanas Rutkauskas, Karolina Chadkevičiūtė ir solistas Stasys Lūža visą popietę neleido nuobodžiauti: salėje skambėjo dainos, bočeliai sukosi šokių sukūry.
Gerbiami senjorai neliko be savivaldybės dėmesio. Jų pasveikinti atėjo rajono savivaldybės administracijos direktorė Ingrida Baltušytė. Sveikinimo kalboje ji palygino žmogaus gyvenimą su metų laikais. Vaikystė- nerūpestingas pavasaris, jaunystė – grožis, ateities planai tai – vasara, na, o branda, išmintis – ruduo…Administracijos direktorė salėje nematė senių niurzgalių, piktų veidų. Ji pasidžiaugė, kad salėje linksmi, gražūs žmonės, nuoširdžiai jiems palinkėjo geros sveikatos, artimųjų paramos ir meilės, dovanojo šventės vaišes ir pakvietė kitai dienai į solistės Evelinos Sašenko koncertą. Plojimais ir padėkos žodžiais direktorė buvo išlydėta dirbti kasdienių darbų, o popietę tęsė bendrijos pirmininkė Laimutė Griškienė ir pavaduotoja Genovaitė Abromavičienė.
Toliau prasidėjo jubiliatų pagerbimas. Pasveikintos jubiliatės Alina Oršauskienė, Rimutė Šimkuvienė, Liudmila Urbonavičienė, Marijona Purvaneckienė. Padėkos už ilgametį bendradarbiavimą įteiktos Zinai Stonienei ir Genovaitei Piškinienei. „Bočių“ bendrijos tarybos nariai tęsia nominacijų suteikimo projektą. Šį kartą labiausiai mėgstančiai maudytis Gražinai Duliūnienei įteikta „Undinėlės“ nominacija, o plaukikui Aleksandrui Antipenkovui – „Ruonio“, „Darbščiųjų rankelių“ – Genovaitei Piškinienei ir Liudmilai Urbonavičienei, „Liaudies išminties puoselėtojos“ nominacija – Elenai Surgelienei, „Finansų ministerijos specialistės“ – Alvydai Vadeikienei, „Mūsų kūrybiškiausia“ – Elenai Pakalnienei, „Mūsų rūpestingiausia – Genovaitei Šikšnytei, „Idėjų generatorės“ – Genovaitei Abromavičienei.
Besigardžiuojant skaniais „Lelijos“ patiekalais ir kava, besiklausant gerai pažįstamų melodijų, besisukant smagiuose rateliuose vienas du ir prabėgo susitikimo laikas. Išsiskirstyta neilgam, po savaitės bočių laukia kelionė į Anykščius.
LPS „Bočiai” Širvintų bendrijos “ kelionė į Bačkonis sūrių ragauti
Laimutė Griškienė, LPS „Bočiai” Širvintų raj. pirmininkė
Širvintų „Bočių“ bendrijos nariai nuvykome į Kaišiadorių rajoną. Prie „Bačkonių“ restorano mus pasitiko sūrinės „Ostvalds fabrika“ savininkė Eglė Ostvalds“, kuri pirmiausia supažindino su unikalios istorijos žyme paženklintomis “Bačkonimis”, kurios per visą savo spalvingą gyvavimo istoriją – nuo XIX amžiuje įkurto dvaro iki šių dienų patyrė daug metamorfozių ir išgyveno daug įvairių istorijos tarpsnių.
Po to mūsų laukė įspūdingai paruoštas stalas, padengtas sūrinėje gaminamais sūriais su kmynais, baziliku, čile, pomidorais česnaku, ožrage ir kitais pagardais.
Šioje “Ostvals fabrika” sūrinėje pagrindą sudaro sūriai pagaminti pagal latvišką receptą, bet šeimininkė Eglė kaskart tobulėja, nes gamina ir kitų šalių sūrius. Tad turėjome progą išmėginti sūrių pagamintų pagal Italijos, Kipro, Sakartvelo receptūras. Išgirdome jos įspūdžius iš kitų šalių ir pakeliavome po sūrių pasaulį.
Paragavome ir degastavome „Ožrage“, „Čilė pomidoras“, „Kanapinis svogūnas“, „Itališką Rikotą‘, „Desertinį su spanguolėmis” ir kitus sūrius.
Nuotaiką pakėlė charismatiškoji Eglė savo įspūdingais pasakojimais.
Kelionė į Bačkonis visiems labai patiko, nes ne tik viskas buvo skanu ir tobula, bet labai praplėtė akiratį. Toliau sustabdytos akimirkos nuotraukose.
LPS „Bočiai” Širvintų bendrijos informacija apie kelionę į Latviją
Buvo suorganizuota dviejų dienų kelionė į Latviją su tikslu aplankyti Kuldingą, Venspilį ir Jelgavą.
2024 m. rugpjūčio rugpjūčio 18 d. sekmadienį pirmiausia aplankėme Kuldygos miestą, vadinamą Latvijos Veneciją. Čia yra plačiausias 249 m Europoje krioklys per Ventos upę, šalia kurio – Kuldygos senamiesčio istorinis centras. Pasigėrėjome Šv. Kotrynos bažnyčia, statyta 1252 m., senosios Rotušės aikšte ir namų architektūra.
Toliau keliaujame į Riežupės smėlio urvus, patekome į 2 kilometrų ilgio smėlio urvų labirintą, esantį net 8 metrų gylyje po žeme .Čia prieš daugiau nei 100 metų žmonės rankomis kasė kvarcinį smėlį ir vežė į Rygą, kur buvo gaminamas stiklas. Apie pusę kilometro keliavome mistiniais smėlio tuneliais, apipintais legendomis ir burtais.
Kitas mūsų kelionės miestas – Venspilis vienas gražiausias ir turtingiausias Latvijos miestų, pirmasis Latvijos kurortas, gavęs „mėlynąją vėliavą“. Miestas -uostas, pastatytas ant Ventos upės kranto. Venspilis apsuptas parkų, dar vadinamas gėlių ir fontanų sostine. Smagiai pasivaikščiojome grįstomis senamiesčio gatvelėmis .
Nakvojome kempinge prie jūros šalia parko, kur vingiuotu takeliu apžiūrėjome didžiausią Pabaltyje inkarų koplekciją ir išsimaudėme jūroje.
Antra diena kelionės nuvykome prie prieplaukos. Plaukėme laivu „Hercogs Jakobs“ 45 minučių trukmės kelione Ventos upės delta. Apžvelgėme Venspilio miestą ir uosto gamybinę veiklą. Dar kartą išsimaudėme jūroje, aplankėme Pietinį molą ir švyturį.
Venspilis visus nustebino karvių skulptūromis. Ypač Jūrinė karvė, Gėlių Karvė ir Karvė Keliauninkė- 4 metrų pločio ir 7 metrų ilgio.
Aišku neviską apžiūrėjome Venspilyje, nes mūsų dar laukė Jelgava.
Jelgavoje perėję per Lielupės tiltą apžiūrėjome didingus Jelgavos rūmus. Dabar čia įsikūręs Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universitetas, o seniau čia šeimininkavo Kuržemės hercogas ir prieglobstį sau buvo radęs net Prancūzijos karalius.
Kelionę organizavo gidė Irena Bagdanavičienė, o išlaidas tvarkė buhalterė Joana Meškutavičienė.
Fotografavo Laimutė Griškienė.
ŠIRVINTŲ RAJONO BOČIŲ KELIONĖ Į KAUNO VALSTYBINĮ MUZIKINĮ TEATRĄ
Laikas, likęs gyventi svarbesnis nei visi metai, kurie praėjo…
Su tokiom mintim gyvena ir Širvintų Bočiai.
Daugiau, nei prieš dvi savaites aplankę Kupiškio kraštą, rajono Bočiai gegužės mėn. 4 dieną įsiruošė į ilgai, net tris mėnesius lauktą kelionę – Kauno Valstybinį muzikinį teatrą žiūrėti miuziklo „Aida“.
Diena buvo labai šilta saulėta. Iki spektaklio, likus pusantros valandos, visi keliautojai turėjo laisvo laiko susipažinti su Kauno miesto Laisvės alėja, Menininkų kiemeliu, Muzikinio teatro sodeliu, Vienybės aikšte prie Karo muziejaus, pasišnekėti prie puodelio kavos.
Daugiau nei dvidešimt penkių šalių scenas užkariavęs sero Eltono Johno miuziklas „Aida“ Kauno Valstybiniame muzikiniame teatre buvo pastatytas pirmą kartą Baltijos šalyse.
Miuziklas „Aida“ pagrįstas ta pačia garsia klasikine istorija, kaip G.Verdi opera „Aida“. Miuziklo režisierius Vytenis Pauliukaitis pastatė šiuolaikinį sceninį kūrinį pasakiškos meilės istoriją apie vergijon paimtą Nubijos princesę Aidą ir Egipto kareivį Radamesą. Miuziklas labai melodingas, jausmingas ir lengvai suprantamas.
Po spektaklio, ant scenos stovintiems aktoriams, salė plojo iš visos širdies. Reiškia, kad visi patikėjo tuos kas ir kaip buvo papasakota, parodyta, išgirsta.
Grįžtant namo su gera nuotaika, dar ilgai visi tarpusavyje dalinosi po spektaklio patirtais jausmais ir įspūdžiais.
Išsiskyrėme su nekantrumu laukdami kitos kelionės – plaukimo iš Kauno laivu į Birštoną. prisiminimai liko nuotraukose.
Širvintų „Bočių“ tarybos narė Laima Baronienė
KELIONĖ PAS GERUS ŽMONES
Naujoji „Bočių“ taryba dirba kaip laikrodukas. Kaip susirinkime buvo nutarta, suderinta taip ir įvykdyta. Dar kovo mėnesį rajono bočiai buvo informuoti, kad balandžio 17 organizuojama kelionė į Kupiškį. Norinčių atsirado daug todėl didžiulis autobusas, talpinantis iki 50 keleivių buvo pilnutėlis. Kaip nuvyksi į Kupiškį jei ne per Anykščius. O tam, kad kelionė pasisektų reikia Anykščiuose aplankyti Laimės žiburį. Nebuvo nenorinčių aplankyti Jono Biliūno kapo, tik deja ne visi įkopė į gana aukštą kalvą, tačiau pasigerėjo puikiu šilu ir sutvarkytais takais.
Rašytiniuose šaltiniuose Kupiškis pirmą kartą paminėtas 1480 metais. Jame gyvena per 7 tūkst. gyventojų. Gidė Irena siūlė aplankyti buvusioje žydų sinagogoje prieš metus atidarytą miesto biblioteką. Puikiai, šiuolaikiškai, atitinkanti visus reikalavimus įrengta biblioteka sužavėjo širvintiškius. Gaila, kad neteko pamatyti apšviečiamo, muzikinio fontano-dar ne sezonas. Tačiau apsilankėme Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje, tai trijų navų su penkiais altoriais bažnyčia. Statyta 1900-1914 metais yra viena didžiausių bažnyčių Lietuvoje. Rūpėjo ne vien miestas, kelionė buvo numatyta aplankyti ir kitas vietas. Pirmiausia atvykome į Palevėnės šv. Domininko bažnyčios ir domininkonų vienuolyno ansamblį. Palevenės bažnyčios interjeras su aštuoniais altoriais yra vienas originaliausių baroko pavyzdžių Lietuvoje. O energingoji gidė Aldona be perstojo pasakojo apie gyvenimą vykusį nuo 1696 metų vienuolyne. Apie čia gyvenusius vienuolius, jų verslą, vaikų mokymą. Bažnyčios šventoriuje įrengta atminimo lenta su Vyčio Kryžiaus ordino kavalierų ir savanorių, kovojusių už Lietuvos laisvę pavardėmis. Gidė puikiai žino rajono istoriją, su pasididžiavimu minėjo Lietuvoje žinomus žmones, kilusius iš šio rajono. Su įvairiomis smulkmenomis pasakojo apie šioje bažnyčioje 1921 metais vykusias poeto Kazio Binkio ir jo mylimosios Pranciškos Adamonytės vestuves. Vienuolyno patalpose buvo įdomu pamatyti rūsius, sales. Vienoje jų keliautojai buvo pavaišinti arbata, kava su vienuoliškais pyragaičiais. Bevažiuojant toliau pasitaikė proga aplankyti Uošvės Liežuvio dendrologinį parką. Čia įrengtos aikštelės su pavėsinėmis, auga per penkiasdešimt rūšių medžių, prie jų informacinės lentelės.
Pasistiprinę traukiame toliau, laukia Adomynės dvaras. Tai vietinių meistrų rankomis devynioliktame amžiuje pastatytas dvaras, įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Kambariuose išlikusios koklinės krosnis ir puikiai išsilaikęs parketas. Dvaro „šeimininkė“ nuoširdžiai aprodė restauruodą dvarą, papasakojo jo įstoriją, pavaišino tik jų krašte kepamomis „pagrabinėmis“ bandelėmis ir arbata.
Pakeliui į namus-Svedasai, tai jau Anykščių rajonas. Iš Svedasų apylinkių kilęs kunigas poetas, rašytojas, kultūros veikėjas Juozas Tumas-Vaižgantas, jam Svedasuose pastatytas biustas. Aplankyta Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia.
Po kelionės įspūdžių nors vežimu vešk. Įsitikinome, kad kupiškėnai geri, vaišingi, draugiški žmonės, bet ir mes neblogesni. Smagiai, draugiškai keliaujam ir jau autobuse nuskambėjo nauji kelionių maršrutai. Tad bočių laukia ne labai ilgos atostogos ir vėl teks taisyti kojas į kelionę.
“Bočiai” išrinko naują vadovybę
Nors už lango sniegas, šaltukas, tačiau mūsų bočeliams labai tinka patarlė: nauji metai-nauji lapai. Taip, Naujuosius atšventėme, o po jų prasideda darbas-atsiskaitymas už buvusios tarybos atliktą darbą, naujos tarybos rinkimai. Taigi sausio 25 dieną taip ir įvyko. Tradicinėje bočių susitikimų vietoje kavinėje „Lelija“ susirinko per šešiasdešimt „Bočių“ narių.
Susirinkimo pirmininke buvo išrinkta „Bočių“ pirmininko pavaduotoja Genovaitė Abromavičienė, susirinkimo sekretore – Alvyda Vadeikienė.
Deja, susirinkimas prasidėjo tylos minute pagerbiant Anapilin iškeliavusią ilgametę „Bočių“ narę Vladą Balsienę.
„Ilgiausių metų“ jubiliatams: Feliksui Stimburiui, Aldonai ir Alfonsui Gudašiams, Valdai Patinskienei.
Pirmuoju klausimu ataskaitą pateikė pirmininko pavaduotoja G. Abromavičienė. Ji išsamiai pristatė tarybos darbą atliktą per 2,5 metų. Tarybą sudarė devyni asmenys, per ataskaitinį laikotarpį įvyko 23 tarybos posėdžiai. Svarstyta: kelionių po Lietuvą organizavimas (aplankyti devyni rajonai Ignalina, Biržai, Šakiai, Jurbarkas, Kėdainiai, Švenčionys, Šalčininkai, Klaipėda, Palanga) pasirengimas renginiams, lėšų panaudojimas, sudarytas darbo planas, paskirti atsakingi asmenys ryšių palaikymui su eiliniais nariais, pagrindinės veiklos kryptys, išvykos į teatrus. Vykdant numatytus planus buvo aplankyti trys teatrai, organizuoti susitikimai su įdomiais žmonėmis ( su dekanu L. Klimu, kunigu M. Talučiu, istoriku J. Stankevičiumi, policininke A. Drėgviene, ligoninės direktoriumi K. Štaru) paminėtos tradicinės šventės (Trijų karalių, Kovo 8-osios, pagyvenusių žmonių) pasveikinti 67 jubiliatai, bendrauta su kitomis organizacijomis, plėtojamas gražus bendradarbiavimas su rajono I.Šeiniaus biblioteka, Širvintų miesto bendruomene, „Krašto žiniomis“ , Neįgaliųju draugija. Susitikimų metu prie kavos puodelio maloniai klausėmės T. Imbraso, Bagaslaviškio kaimo kapelos, J. Borusevičiaus, V. Rimkaus atliekamos muzikos ir dainų. Prasidėjus karui Ukrainoje buvo renkamos lėšos ukrainiečiams pabėgėliams paremti. „Bočių“ narės mezgė kojines Ukrainos kariams. Nuoširdžiai padėkojusi tarybos nariams ir visiems prisidėjusiems prie šių darbų įgyvendinimo G. Abromavičienė pakvietė revizorę Eleną Šimonytę pateikti revizijos ataskaitą.
Tarybos ir revizorės ataskaita buvo vienbalsiai patvirtinta.
Tad po patvirtintų ataskaitų senoji taryba baigė savo kadenciją. Tenka rinkti naują pirmininką, pavaduotoją, septynis tarybos narius. Siūlomi kandidatai renkami paprasta balsų dauguma. Pirmininku siūloma Laimutė Griškienė. Ji išrenkama vienbalsiai. Pavaduotoja siūloma palikti tą pačią pavaduotoją Genovaitę Abromavičienę. Ji taip pat patvirtinama vienbalsiai. Į tarybos narius pasiūlyti: L. Baronienė, P. Pečiulienė, A. Antipenkovas, D. Vitkauskienė, A. Vadeikienė, P Kartenis, Z. Dregvienė. Nauji tarybos nariai išrinkti vienbalsiai. Revizore išrinkta T. Dobrovolskienė. Patvirtintas naujas metinis nario mokestis.
Susirinkimo pabaigoje „Ilgiausių metų“ ,diriguojant Zinai Stonienei, buvo atlikta jubiliatams: Feliksui Stimburiui, Aldonai ir Alfonsui Gudašiams, Valdai Patinskienei.
Susirinkę bočiai gražiai padėkojo senajai tarybai už malonų bendravimą, jaukius susitikimus, keliones, to paties linkėdami naujai išrinktai rajono „Bočių“ valdžiai.
Valda Patinskienė, “Bočių” informacija
Tarptautinė Moters Diena, 2024 -ieji
Saulėtą Kovo 8-osios rytą su pakilia nuotaika į „Lelijos“ kavinę rinkosi „Bočių“ bendrijos nariai.
Susirinkusiems sveikimo žodį tarė Tarybos pirmininkė Laimutė Griškienė. Ji pažymėjo, kad Lietuvoje kovo 8-oji – atmintina diena, švenčiama kaip Tarptautinė moterų solidarumo diena.
Moteris – tai ir Meilė, ir Šeima ir trys tos šeimos kertelės.
Su šia švente bendrijos „Bočiai“ vyrai nuoširdžiai pasveikino moteris ir įteikė po dovanėlę.
Bendriją su švente pasveikinti atvyko ir Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė.
Mes sulaukėme malonios staigmenos. Merė pasveikino ir įteikė dovanas jubiliatams Zinai Stonienei,
Stasiui Černiauskui ir Albertui Motiejūnui.
Atminimo dovanomis ir gėlėmis jubiliatus nuo visų „Bočių“ bendrijos narių pasveikino ir taryba.
Susirinkusieji jubiliatams sugiedojo ilgiausių metų, palinkėjo sveikatos, sėkmės ir džiugių gyvenimo metų.
Savivaldybės merė pasveikino ir įteikė Lietuvos seimo nario Jono Pinskaus gėlių puokštę „Bočių“ Tarybos pirmininkei Laimutei Griškienei, palinkėdama stiprybės, kūrybiškumo, einant atsakingas pareigas.
Šventę vainikavo edukacinė programa, kurią vedė edukatorė Irena Bagdonacičienė.
Edukacijos metu išklausėme paskaitą su skaidrėmis apie pasaulio šalių tautinio kostiumo svarbą, dėvėjimo madą, kilmę ir raidą. Galėjome pasigrožėti paroda, pamatyti daugelio šalių lėles aprengtas originaliais tautiniais kostiumais.
„Šventes švęsk, bet nepamiršk ir darbų“- sakydavo mūsų senoliai. Tarybos pirmininkė Laimutė Griškienė laikėsi šito principo ir visus susirinkusius supažindino su bendrijos veiklos planu 2024 metams. Veiklos planas buvo patvirtintas vienbalsiai.
Šventė užsitęsė, bet niekas neskubėjo į namus. Ilgai dar visi bendravo, juokavo, džiaugėsi
puikia švente. Žemiau nuotraukos iš šventės
Tarybos narė Laima Baronienės
,,Bočiai” šventė Tarptautinę moterų solidarumo dieną
,,Bočiai” šventė Tarptautinę moterų solidarumo dieną Nors Kovo 8-oji nebuvo pavasariška: snigo ir pustė, tačiau Širvintų ,,Bočiai” to nepabūgo ir rinkosi į kavinę ,,Leliją” švęsti Tarptautinės moterų solidarumo dienos (2023 03 13). Pirmininkas V. Jablonskas visas moteris pasveikino su švente, palinkėjo geros nuotaikos ir sveikatos. Visas moteris nustebino vyrai, surengę sveikinimą. Antanas paskaitė eiles moterims o Vladislovas, Aleksandras, Petras ir Antanas akomponuojant Jonui padainavo dainas ,,Lakštutė”, ,,Tylūs armonikos garsai” ir ,,Daug daug dainelių” irįteikė moterims po tulpės žiedą. Šventėje visus linksmino kapela iš Bagaslaviškio.
Šventę aprašė. Regina Ambrazienė ,,Bočių” bendrijos tarybos narė
Neringa Tuškevičienė LPS „Bočiai“ Širvintų bendrija
Širvintų I.Šeiniaus viešojoje bibliotekoje 2020 02 27 buvo atidaryt graži LPS „Bočiai“ Širvintų bendrijos narių rankdarbių paroda, kurios dalyviai savo darbščiomis rankomis kuria stebuklus. Savo darbus pristatė net septyniolikos autorių kolektyvas: Zina Stonienė, Lolita Pliukštienė, Povilas Malinauskas, Leokadija Žukauskienė, Alvyda Vadeikienė, Regina Ambrazienė, Vitalija Marcinkevičienė, Sigita Liucija Jankovskienė, Laima Baronienė, Zita Kavaliauskienė, Dalija Anastazija Mulevičienė, Liudmila Urbonavičienė, Matriona Aniukštienė, Laimutė Nitinienė, Danutė Murauskienė, Genovaitė Piškinienė, Ana Geigalienė.
Nertos skaros, megztos kojinės, suknytės, siuvinėti paveikslai, papuošalai, medžio drožiniai – viskas sukurta darbščių „Bočių“ rankų. Moterys net tapo savo rankdarbių manekenėmis. Suknelės, švarkeliai, megztukai, sijonai, suknelės – viskas sukurta darbščiomis, nuo darbų jau sužvarbusiomis rankomis.
Pasak, Ziną Stonienę, Bočių yra per 150 narių, jie keliauja, domisi, mokosi. O užsiėmę, bendraudami tarpusavyje ir kurdami gražius kūrinius bočiai ne tik kad smagiau laiką leidžia, bet ir savo ligas ligeles užmiršta.
„Bočių“ Širvintų bendrijos pirmininkas Vladas Jablonskas ir jo pavaduotoja Genovaitė Abromavičienė padėkojo kiekvienam autoriui ir įteikė gėlių. V.Jablonskas pasveikino visus parodos dalyvius ir palinkėjo dar daug gražių darbų.
Dauguma autorių parodė labai mažą dalį savo darbų ir galėtų jau surengti personalinę parodą. O ši paroda bus eksponuojama visą mėnesį. Tad norintys tikrai supėjo ją apžiūrėti.
Prisiminta ir tylos minute pagerbta buvusi draugijos narė, tautodailininkė Zofija Jablonskienė, kurios išmokytas austi juosteles audžia daugybė rajono mokinukių ir suaugusių moterų.
Parodos atidarymą savo grojamais kūriniais papuošė „Bočių“ narė, fleitininkė Vitalija Dulevičienė, o dainas dovanojo Kultūros centro darbuotojos Audronė Burakovienė ir Nijolė Vitkauskaitė .
