Apie Lietuvos pensininkų sąjungą „Bočiai“

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų balandžio mėnesį susibūrė grupė patriotiškai nusiteikusių pensininkų, kurie sudarė Lietuvos pensininkų sąjungos steigimo iniciatyvinę grupę, kurios pirmininku buvo išrinktas Juozas Baltakis. Steigiamasis sąjungos suvažiavimas įvyko 1991 m. spalio 5 d. Vilniuje. Jame dalyvavo 148-ni miestų ir rajonų atstovai-delegatai. Suvažiavimas patvirtino iniciatyvinės grupės parengtą įstatų projektą, priėmė sąjungos pavadinimą – Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“, išrinko 42-jų narių respublikinę tarybą bei 15-os narių valdybą. Tarybos ir valdybos pirmininku buvo išrinktas iniciatyvinės grupės pirmininkas Juozas Baltakis.  1991 m. lapkričio 22 d. Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ įstatus įregistravo Teisingumo ministerija. Pastaraisiais metais Juozas Baltakis buvo sąjungos Garbės pirmininkas, tarybos ir valdybos narys.  

 

Nuo 1994 metų iki 2002 metų Lietuvos pensininkų sąjungai „Bočiai“ vadovavo šviesios atminties pirmininkas Jonas Jakas, kuris daug nuveikė, kad „Bočiai“ išaugtų į žinomą ir pripažįstamą visuomeninę organizaciją. Jam taip pat buvo suteiktas Garbės pirmininko titulas. LPS „Bočiai“ buvo perregistruoti Juridinių asmenų registre 1996 m. birželio 12 d. (įmonės kodas: 190749317).   

Nuo 2002 metų Lietuvos pensininkų sąjungai „Bočiai“ vadovauja socialinių mokslų daktaras Petras Ruzgus. 2005 m. gruodžio 9 d. juridinių asmenų registre buvo įregistruota nauja įstatų redakcija, parengta pagal naujojo LR Asociacijų įstatymo ir LR Civilinio kodekso reikalavimus (kodas 190749317).   

Pagal įstatus aukščiausiasis Lietuvos „Bočių“ sąjungos organas yra delegatų suvažiavimas, o tarp suvažiavimų – taryba. Kasdieninei sąjungos veiklai vadovauja du valdymo organai: vienasmenis – Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ pirmininkas dr. Petras Ruzgus ir kolegialus – 14 asmenų valdyba.   

Septyni LPS „Bočiai“ atstovai visuomeniniais pagrindais dirba Lietuvos pensininkų reikalų taryboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.   

Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“ Lietuvos miestuose, rajonuose ir savivaldybėse jungia 54 bendrijas, 9 savarankiškus klubus su 45 tūkstančiais narių. „Bočių“ bendrijos, skyriai ir klubai yra: Vilniaus, Kauno (2 bendrijos), Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Palangos, Vievio, Simno, Gelgaudiškio, Kudirkos Naumiesčio, Jiezno ir Lentvario miestuose. Mažeikių, Kėdainių, Telšių, Šilutės, Jonavos, Tauragės, Šiaulių, Radviliškio, Klaipėdos, Utenos, Vilkaviškio, Ukmergės, Kretingos, Plungės, Panevėžio, Raseinių, Rokiškio, Kelmės, Šakių, Trakų, Kaišiadorių, Jurbarko, Prienų, Biržų, Pasvalio, Anykščių, Švenčionių, Šilalės, Joniškio, Varėnos, Akmenės, Pakruojo, Lazdijų, Skuodo, Molėtų, Kupiškio, Zarasų, Širvintų rajonuose. Marijampolės, Elektrėnų, Druskininkų ir Birštono savivaldybėse. Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ bendrijose yra 45 meno kolektyvai, įvairūs interesų ir amatų būreliai.   

Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“ 2004 metais buvo priimta į tarptautinę AGE organizaciją ir aktyviai dalyvauja jos veikloje. Europos pagyvenusių žmonių platforma (angliškai – The European Older People’s Platform, o trumpai AGE arba lietuviškai AMŽIUS) – tai tarptautinė organizacija, jungianti daugelį mūsų žemyno vyresniojo amžiaus gyventojų asociacijų, sąjungų, susivienijimų. Ji pagarsina, reiškia susirūpinimą ir gina pensininkų interesus, kurie nuolat primenami aukščiausioms Europos Sąjungos institucijoms – Europos Komisijai, Ministrų Tarybai, Europos Parlamentui. LPS „Bočiai“ deleguotas savo atstovas, žinomas žurnalistas-tarptautininkas Povilas Sigitas Krivickas Generalinės asamblėjos sesijoje nuo 2004 metų iki 2009 metų buvo išrinktas AGE Administracinės tarybos nariu, o nuo 2010 metų AGE tarybos nariu buvo perrinktas teisės mokslų daktaras docentas Juozas Šatas.   

LPS „Bočiai“ pagrindiniai veiklos tikslai ir uždaviniai yra atstovauti pensinio ir priešpensinio amžiaus žmonių ekonominiams, socialiniams, kultūriniams interesams ir ginti juos visų lygių valdžios institucijose; organizuoti diskusijas, seminarus, konferencijas, kursus, leidybinę veiklą, dalyvauti tarptautiniuose projektuose; teikti visuomenei ir savo nariams politinio, teisinio, ekonominio, socialinio ir kultūrinio pobūdžio informaciją apie pagyvenusių žmonių padėtį bei reikalus Lietuvoje ir visame pasaulyje; įgyvendinant principą: „Mokytis visą gyvenimą!“, teikti visuomenei ir savo nariams mokymo bei kvalifikacijos tobulinimo paslaugas; organizuoti pagyvenusių žmonių meninės saviraiškos veiklą, propaguoti klubinius užsiėmimus pagal pomėgius, skatinti savišvietą, sveiką gyvenseną, plėtoti savitarpio pagalbą, šalpą, slaugą, globą ir labdarą, palaikyti ir diegti tautines kultūrines tradicijas, saugoti istorinį paveldą, tenkinti savo narių kitus viešuosius interesus, taip pat vykdyti veiklą informavimo bei tarptautinio bendradarbiavimo srityse.   

LPS „Bočiai“ bendrijos kelia sau kultūrinės veiklos uždavinį – organizuoti kultūringą, įdomią pensininkų veiklą, tobulinti pagyvenusių žmonių gyvenimo būdą. Tuo tikslu steigiami įvairūs meno saviveiklos kolektyvai, darbščiųjų rankų, sumaniųjų šeimininkių būreliai. Juose dalyvaujantys pagyvenę žmonės ne tik patys praturtina savo senatvę, paįvairina kasdienybę, bet ir pritraukia į juos kitus savo bendraamžius. Visuomenėje ypač populiarūs „Bočių“ chorai, ansambliai, šokėjų ir muzikantų kolektyvai, skaitovų, dramos bei kiti būreliai. „Bočių“ meno saviveiklos kolektyvai pasirodo ne tik savo rajonų renginiuose, bet aktyviai dalyvauja įvairiose šalies bei regioninėse šventėse, padeda jas surengti. „Bočių“ sąjungos bendrijos bei skyriai savo nariams pastoviai organizuoja teatrų ir muziejų lankymą, turiningas išvykas po Lietuvą ir užsienį, daug konferencijų, seminarų, nuotaikingų renginių, atmintinų susitikimų, vakaronių ir parodų, kurios maloniai stebina ir džiugina lankytojus, rengia pagyvenusių žmonių pavasario, vasaros, rudens ir žiemos šventes. Gražia tradicija tapo kasmetiniai respublikiniai „Bočių“ meno mėgėjų kolektyvų susibūrimai, skirti paminėti Motinos, Tėvo ir Tarptautinę pagyvenusių žmonių dienas, rengiami įvairiuose Lietuvos miestuose. Visos „Bočių“ bendrijos per metus suorganizuoja įvairių priemonių savo nariams ir bendruomenėms vidutiniškai 1 800.   

Nuo 2003-jų metų ilgamečiai LPS „Bočiai“ nariai, turintys ypatingų nuopelnų sąjungai, pagerbiami aukščiausiu Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“. apdovanojimu – „Garbės ženklu“. Juo jau yra įvertintas Juozo Baltakio, Jono Jako, Skolastikos Jasikevičienės, Albino Cibulsko, Petro Ruzgaus, Juozo Malakausko, Broniaus Verkausko, Povilo Buzo, Marijos Garšvienės, Aldonos Krikštaponienės, Jono Treinio, Jono Tičkos ilgametis ir produktyvus darbas Lietuvos pensininkų labui.   

Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“, siekdama informuoti Lietuvos vyresniojo amžiaus žmones apie jų gyvenimo aktualijas šalyje ir užsienyje, 2006 metais pradėjo leisti laikraštį LIETUVOS BOČIAI. Jį iki 2008 m. vidurio redagavo Darius Bulavas, po jo laikraščio redagavimą perėmė Edmundas Vacius Narbutas. Kiekviename laikraščio numeryje skelbiama aktuali pensininkams medžiaga, parengta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakingų specialistų, publikuojami LPS „Bočiai“ valdybos narių straipsniai, bendrijų pirmininkų pasakojimai apie jų organizacijų veiklą ir apybraižos apie jų įdomius žmones, žurnalistų-pensininkų parašyti straipsniai, Vilniaus miesto savivaldybės ir kita informacija.   

Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“ 2007 metais įgyvendino iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamą projektą „LPS „Bočiai“ narių kompiuterinio raštingumo ugdymas“. Projektas buvo vykdomas pagal Lietuvos Respublikos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento (BPD) antrojo prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 2. 2 priemonę „Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“. Nemokami kompiuterinio raštingumo kursai LPS „Bočiai“ nariams buvo suorganizuoti dvidešimtyje šalies savivaldybių. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos fondui Europos socialinio fondo agentūrai skyrus papildomą paramą, Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ narių kompiuterinio raštingumo ugdymo kursai buvo pratęsti ir 2008 metais dar dvylikoje Lietuvos savivaldybių.   

Kursuose vyresniojo amžiaus žmones apmokė laimėjusi konkursą UAB „Aideta“. Juose 3–4 kartus per savaitę paskaitas skaitė patyrę pedagogai. Išklausytos kompiuterinio raštingumo teorinės žinios ir įgyta praktinė naudojimosi informacinėmis technologijomis patirtis padidino vyresniojo amžiaus žmonių konkurencingumą darbo rinkoje bei jų socialinę integraciją. Įgyvendinus projektą, 1 840 LPS „Bočiai“ narių apmokyti pagal ECDL kompiuterinio raštingumo programą. Visi kursus išklausę dalyviai gavo pažymėjimus, o pageidaujantieji gauti tarptautinį ECDL kompiuterinį raštingumą patvirtinantį pažymėjimą, laikė papildomus egzaminus.   

Senoliai kursų metu mokėsi rašyti, spausdinti, daryti lenteles, naudotis internetu, gauti ir išsiųsti elektroninius laiškus. Štai kelios Panevėžio „Bočių“ bendrijos narių mintys apie nemokamų kursų naudą: „Jau galiu pats parašyti sūnui elektroninį laišką į Ispaniją“,– džiaugėsi 66-rių metų Romas Gladkauskas. 75-rių metų Romualda Laimutė Merkienė jau ne tik be vargo susirašinėja elektroniniu paštu su užsienyje gyvenančia dukra, giminėmis ir pažįstamais, bet ir mėgina internetu atsisiųsti norimą knygą ar filmą. Buvusi vokiečių kalbos mokytoja R. L. Merkienė sakė spėjusi įsitikinti, kad kompiuteris ir internetas – tai didžiulis langas į pasaulį. O štai kaip įvertino kursų naudą kai kurie Rokiškio „Bočių“ bendrijos nariai. Jonas Vogulis: „Išmokęs naršyti internete, dabar būtinai įsigysiu kompiuterį. Tada nesijausiu atskirtas nuo pasaulio ir kitų karščiausių įvykių.“ 75-rių metų Onutė Žylienė džiaugėsi: „Mokslai labai patiko. Dabar kaip tikra europietė galėsiu elektroniniu paštu bendrauti su vaikais ir anūkais“. Rokiškėnai buvo vieni aktyviausių šalyje, įgyvendindami kompiuterinio raštingumo mokymo projektą.   

Viešosios politikos ir vadybos institutas Finansų ministerijos užsakymu atliko Europos Sąjungos struktūrinės paramos įsisavinimo vertinimą. Vertinimo metu projektas „LPS „Bočiai“ narių kompiuterinio raštingumo ugdymas“ buvo atrinktas gerosios praktikos projekto pavyzdžiu informacinės visuomenės srityje.   

Ta proga Finansų ministerija „Bočių“ sąjungą apdovanojo Padėkos raštu:   

„Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento vadovaujančiosios institucijos vardu nuoširdžiai dėkoju Lietuvos pensininkų sąjungai „Bočiai“ už gerą praktiką ir teigiamą projekto „LPS „Bočiai“ narių kompiuterinio raštingumo ugdymas“ indėlį įgyvendinant Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento „horizontaliuosius“ prioritetus (informacinė visuomenė, darnus vystymasis, lygios galimybės, regioninė plėtra). Linkėdamas visokeriopos sėkmės – Rolandas Kriščiūnas, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sekretorius“.   

Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“, siekdama padėti vyresniojo amžiaus žmonėms išsilaikyti darbo rinkoje ir pasinaudodama Europos socialinio fondo teikiama finansine parama, 2009 metais inicijavo mokymų programą, skirtą daugiabučių namų vadybininkams (administratoriams) parengti. Pagrindinis administratoriaus uždavinys organizuoti daugiabučio namo techninę ir kitokią priežiūrą, šaukti patalpų savininkų susirinkimus, įgyvendinti jų priimtus sprendimus ir panašiai. Pagal programą „Vyresnių kaip 50 metų žmonių parengimas ir įtraukimas į daugiabučių namų administravimo veiklą“ (projekto Nr. VP1-1.3-SADM-02-K-01-044) jau apmokėme 380 žmonių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje bei Druskininkuose. Kursai tęsiami ir 2010 metais.   

Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ 2010 metais parengtas projektas laimėjo naują konkursą įgyvendinti priemonę „Kompiuterinio raštingumo įgūdžių ugdymas“. Ši priemonė yra dalis 2007—2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos pirmojo prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ (programos Nr. VP1-1.1-SADM-07-K). Ji bus finansuojama Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Projektas numato per trejus metus Lietuvos savivaldybėse apmokyti vyresnius kaip 45 metai 3 200 žmonių, skiriant didelį dėmesį pensininkų mokymui. Mokymai vyks pagal bazinę ECDL kompiuterinio raštingumo programą. Vyresni žmonės, baigę ECDL kursus, padidins savo konkurencingumą darbo rinkoje, o dirbantys žmonės reikšmingai pakels savo kvalifikaciją. Padidės jų galimybės ilgesnį laiką išlikti ekonomiškai aktyviais. Įgytos žinios pravers ir kasdienėje namų ūkių veikloje – ieškant informacijos, dalyvaujant socialiniuose tinkluose, mokant mokesčius internetu ir t. t.   

Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ narius vienija bendro tikslo siekis – sulaukus pensinio amžiaus, išlikti nepriklausomais nuo kieno nors malonės, savarankiškais ir vertingais savo bendruomenių nariais.